Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
(NSGK) trečiadienį nutarė padaryti pertrauką svarstant šį
projektą ir išsamiau išnagrinėti problematiką. Be šio komiteto
išvados Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektas ketvirtadienį
negali būti svarstomas Seimo salėje, nors planuota jį priimti
ypatingos skubos tvarka.
„Pataisa, kuri siūloma, sulaukė visų kritikos, ją taisyti,
kaip ir nėra prasmės, bet reikia ieškoti būdų, kai spręsti
problemą iš esmės“, – BNS sakė NSGK pirmininkas „darbietis“
Artūras Paulauskas.
Projektą sukritikavo ir Seimo Kriminalinės žvalgybos
parlamentinės kontrolės komisija, ji parengė savo siūlymą.
„Tai proginis įstatymas, daugiau pritaikytas vienam žmogui,
jis iš esmės problemos nesprendžia. Bandėme pakreipti šituos
procesus visai į kitą įstatymą, būtent į Korupcijos prevencijos
įstatymą. Manome, kad visi asmenų, pareigūnų skyrimo ir
patikimumo, nepriekaištingos reputacijos nustatymo klausimai turi
būti sprendžiami būtent per šitą įstatymą“, – trečiadienį
BNS sakė komisijos pirmininkas socialdemokratas Darius Petrošius.
Anot jo, dabar Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) informaciją
apie kandidatus gali teikti vadovaudamasi ir Korupcijos prevencijos,
ir Kriminalinės žvalgybos įstatymu. Komisijos nuomone, reikėtų
nustatyti aiškesnę tvarką.
„Šitoje (Vydo Gedvilo) istorijoje premjerui pirminė
informacija pateikta pagal Korupcijos prevencijos įstatymą,
prezidentei – pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą, premjerui ji
patikslinta vėl pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Kad viso
šito nebūtų ir būtų labai aiškūs kriterijai, siūlome visus
klausimus dėl patikimumo spręsti per Korupcijos prevencijos
įstatymą, nenaudojant Kriminalinės žvalgybos įstatymo“, –
dėstė D.Petrošius.
Jis pabrėžė, kad Korupcijos prevencijos įstatymas leidžia tam
tikrais atvejais naudotis kriminalinės žvalgybos informacija.
Komisijos pirmininkas taip pat sakė, kad sprendžiant tokį
svarbų klausimą skubos negali būti.
„Šiandien aiškėja, kad per šį įstatymą net tam tikros
pasitikrinimo formos yra, ar tavo atžvilgiu atliekami tyrimai, ar ne.
Taip greitai skubos tvarka negalime tokių rimtų įstatymų
analizuoti“, – BNS sakė D.Petrošius.
Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė keturių
„darbiečių“ parengtai Kriminalinės žvalgybos įstatymo
pataisai, kad valstybės vadovams pateikiama informacija būtų
išslaptinama, jei to paprašytų prezidentas, premjeras, Seimo
pirmininkas, ir su tuo sutiktų pats asmuo bei kriminalinės
žvalgybos institucijos vadovas. Pataisą išslaptinti taip pat
galėtų prašyti pats asmuo, apie kurį ji surinkta.
Pataisą Darbo partijos parlamentarai parengė po to, kai
išsiskyrė prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Algirdo
Butkevičiaus vertinimai dėl jų kandidato į švietimo ir mokslo
ministrus Vydo Gedvilo. Prezidentė, argumentuodama Specialiųjų
tyrimų tarnybos (STT) pateikta medžiaga, atmetė šią
kandidatūrą, o premjeras savo ruožtu teigė, kad STT pažymoje
esanti informacija netrukdytų jam eiti pareigas.
STT informacija yra įslaptinta. V.Gedvilas pareiškė, kad
norėtų jos paviešinimo, bet STT atsakė negalinti to padaryti.
Trečiadienį V.Gedvilas atsisakė kandidatuoti į švietimo ir mokslo
ministrus.
STT teigimu, „darbiečių“ siūloma pataisa prieštarauja
pamatiniams kriminalinės žvalgybos principams, ją priėmus
kriminalinės žvalgybos subjektų veikla būtų labai suvaržyta.
Anot tarnybos, būtų sukurta teisinė procedūra, kai suinteresuoti
asmenys galėtų gauti informaciją, ar jų atžvilgiu nėra atliekami
kriminalinės žvalgybos veiksmai.
