Kiek Lietuvoje uždirba parapijų klebonai, iki šiol viešai buvo vengiama klausti. Patys kunigai dažnai nuo tiesaus atsakymo išsisuka sakydami, kad tai priklauso nuo paaukotų pinigų.
„Lietuvos rytui“ vienas žinomas katalikų dvasininkas paaiškino, kad didelių miesto parapijų klebonai per mėnesį uždirba apie 580 eurų, o kaimų – 200 eurų. Esą mažose provincijų parapijose yra ir skurstančių kunigų, nes ten gaunama mažai aukų ir vyksta nedaug šeimos apeigų.
Tikinčiųjų paaukoti pinigai turi atitekti parapijai. Pats kunigas turėtų uždirbti iš vestuvių, krikštynų, laidotuvių.
Dauguma kunigų skųstis neturėtų.
Lietuvoje Bažnyčia turi privilegijuotą statusą – jos pajamos nėra apmokestinamos, o kunigai yra apdrausti sveikatos draudimu bei socialiniu draudimu pagrindinei pensijos daliai.
Ar gali klebonai iš savo tarnystės susikrauti didelius turtus? „Lietuvos ryto“ kalbinti kelių parapijų šeimininkai tikino, kad per ilgametę karjerą įmanoma susitaupyti geresnei mašinai, nedideliam butui.
O jeigu nori pasistatyti namą, turi daug metų gyventi susiveržęs diržą.
Kunigai gyvena klebonijų patalpose, o patys moka už maistą, drabužius, vaistus, atostogas.
Būna, kad turtingas parapijietis atsidėkodamas už paslaugas padovanoja klebonui automobilį, tačiau tokios dovanos – retos.
„Prabangaus namo klebonaudamas nepasistatysi“, – patikino vienas Suvalkijos dvasininkas.
Pašnekovas nusistebėjo, kad jo kolega Vilkaviškio centre neseniai įsigijo žemės sklypą ir ruošiasi statytis namą.
O štai kito dvasininko šeimininkė ėmė važinėti nauju visureigiu.
Nors Bažnyčios ir jos tarnų turtai slepiami po devyniais užraktais ir jie neprivalo apie juos duoti ataskaitų, nepasotinamas apetitas ir gero gyvenimo troškimas bado akis.
Matydami plačiai gyvenančius kunigus, o kartais – ir jų šeimininkes, piktinasi ir paprasti tikintieji, ir popiežiaus raginimo gyventi kukliai paisantys dvasininkai.
Dabar jų kritikos strėlės sminga į Aleksoto parapijos kleboną Valių Zubavičių, įsigijusį namą ir jį rekonstruojantį po pedofilijos skandalo aprimusioje Garliavoje.
Sklypas, garažas ir labai erdvus namas su jau baigiamu dengti stogu – ne vienintelis 56 metų klebono, iš Dzūkijos atsikrausčiusio dirbti į Kauną, turtas.
„Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad V.Zubavičius dar turi dviejų kambarių butą Druskininkuose ir apie 70 kvadratinių metrų apartamentus Šventojoje, prie Baltijos jūros.
Pirko turtingo čigono namą
Prie Kauno esančio Garliavos miesto gyventojai vieni kitus pažįsta – ten naujienos sklinda greitai, gyvena ir įtarių, irzlių žmonių.
Pedofilijos skandalas nurimo, tačiau gyventojai išliko budrūs ir akylai stebi įtartinus asmenis.
Todėl kai daugiau kaip prieš metus Garliavoje pasirodė nematyta linksma pora – solidaus amžiaus vyriškis ir jauna moteris aptemptais džinsais, kaimynai ėmė jais domėtis.
Be to, vyriškis ėmė kurtis name su įdomia praeitimi.
Trijų aukštų, 256 kvadratinių metrų būstas, garažas ir beveik 9 arų sklypas anksčiau priklausė čigonui.
Garliaviškiai pasakojo, kad čigonas buvo turtingas. Tai esą liudija ir freskos ant sienų.
Čigonui teko namą parduoti, kai susirado jauną draugę ir išsiskyrė su žmona. Nuo to laiko niekas jo nematė.
Tada čia įsikūrė aukštas Kauno policijos šulas. Prieš porą metų išėjęs į pensiją jis persikraustė į sodybą ramiame Molėtų rajone.
Netrukus Garliavoje pasirodė nematytas naujakurys, ėmęs namą rekonstruoti.
Akylai stebėję naują kaimyną garliaviškiai ilgai negalėjo patikėti savo atradimu – juk tai buvęs Liškiavos, o dabar Aleksoto klebonas V.Zubavičius!
Ką Dzūkijoje savo plačiais užmojais pagarsėjęs dvasininkas veikia Garliavoje?
Apie 10 tūkstančių eurų vertės sklypą ir 47,5 tūkstančio eurų vertės namą nusipirkęs katalikų kunigas nė neįtarė, kad tarp jo kaimynų bus ir dvasininkų giminaičių, ir katalikiškosios gimnazijos mokytojų.
Jie ėmė sukti galvą, iš kur klebonas turi tiek pinigų.
Ėmė plūsti vestuvininkai
Į Aleksoto kleboniją Kaune V.Zubavičius Vilkaviškio vyskupo nurodymu buvo perkeltas beveik prieš dvejus metus.
Iki tol jis daugiau kaip du dešimtmečius klebonavo Dzūkijos kaime Liškiavoje, kur turistus traukia išskirtinis architektūrinis ansamblis – buvęs dominikonų vienuolynas ir Švč.Trejybės bažnyčia.
Ten anksčiau gyveno dominikonai, o sovietiniais laikais buvo kolūkio centras, parduotuvė, paštas. Vėliau pastatai priklausė „Lelijos“ siuvimo fabrikui.
„Atėjo Atgimimas, laisvė. Aš kreipiausi į Vyriausybę klausdamas, ką reikėtų daryti su senu vienuolynu.
Vyriausybė pavedė Alytaus apskričiai ir Vilkaviškio vyskupijai įsteigti viešąją įstaigą ir pritaikyti vienuolyną šiandienėms reikmėms.
Valstybė skyrė pinigų. Aš dar parašiau du europinius projektus ir paprašiau skirti lėšų teritorijai sutvarkyti bei naujo pastato statybai vietoj seno kluono“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo V.Zubavičius.
Vienam projektui iš europinių fondų buvo skirta apie 4 milijonus, kitam – 3,6 milijono litų.
Liškiava atsigavo, į ją ėmė plūsti vestuvininkai. Kai kurie už iškilmingas apeigas nepagailėdavo ir 1,2 tūkstančio litų.
„Sukūrėte ir palikote kitam klebonui. Ar negaila?“ – paklausiau V.Zubavičiaus.
„Tas kraštas tapo grožio traukos centru.
Kitam reikia tiktai džiaugtis ir išlaikyti. Ten brangiai atsieina kūrenimas – per šalčius dvi tonas anglių sukūrendavome“, – aiškino pašnekovas.
Dabar V.Zubavičius rūpinasi Aleksoto klebonijos ir jai priklausančių parapijos namų grožiu. Tačiau pikti liežuviai pliauškia, kad statybines medžiagas, pirktas už Kauno savivaldybės skirtas lėšas, jis naudoja ir nuosavam namui.
Apie tai skaitykite antrojoje rašinio dalyje.
