Man gaila laiko – jis per daug brangus. O televizija gali taip įtraukti, kad imi žiūrėti viską iš eilės, nesvarbu, ką rodo. Dažniausiai tai neteikia jokios naudos.
Kur kas naudingiau atsiversti gerą knygą ar pažiūrėti įdomų filmą. Savo laiką noriu leisti naudingai – su vaikais, draugais, klausydamasi geros muzikos, žaisdama tenisą ar vaikštinėdama prie jūros.
+ Mano šešerių metų sūnus Elijas yra krepšinio gerbėjas. Jis dažnai įsijungia užsienio sporto kanalus, stebi Lietuvoje vykstančias varžybas. Jis žino visas komandas, kiekvieno žaidėjo numerį, kur jis rungtyniauja, kur rungtyniavo anksčiau.
Pats irgi žaidžia – neseniai Klaipėdos vaikų darželių turnyre jo komanda laimėjo pirmą vietą. Namuose ir lauke yra krepšinio lankų. Žodžiu, jis atsidavęs krepšiniui.
Su Elijumi dėl televizoriaus aš nesivaržau. Geriau pasiklausau muzikos.
– Anksčiau Elijas žiūrėdavo vaikams skirtus kanalus. Norėčiau, kad jis žiūrėtų mano laikų animaciją, kur raganos, pelenės, miškai. Pamenu, kaip tokie filmai sujaudindavo iki ašarų.
Bet Elijui tai jau neįdomu, o aš savo valios net nebandau primesti.
Nemanau, kad šiuolaikinėje animacijoje daugiau smurto. Prisimenate, kaip animaciniame filme „Na, palauk!“ zuikis kovodavo su vilku?
– Žinau, kaip kuriamos laidos. Pati kartais esu kviečiama jose filmuotis. Tačiau nepuolu jų žūtbūt įsijungti.
Pastaruoju metu mažai kur dalyvauju. Atsirenku, kur eiti. Daugumoje laidų, mano manymu, vyksta beprasmiški pokalbiai.
Man labiau patinka kalbėti apie tai, kas šviesu, gera. Pavyzdžiui, apie mūsų su rašytoja Daiva Vaitkevičiūte įkurtą labdaros ir paramos fondą „Pražydusi viltis“. Juo labiau kad tai naudinga, nes gali įkvėpti žmones prisidėti, dalytis gerumu su kitais.
– Pokalbių laidose pasigendu jautrumo. Daug vedėjų neišklauso pašnekovų, nuolat juos pertraukia, be reikalo užsipuola.
– Televizijoje trūksta dvasingumu pulsuojančių pokalbių laidų, kuriose dalyvautų išmintingi žmonės. Pasigendu pašnekesių apie meditaciją, dvasinę praktiką, patarimų, kaip apsisaugoti nuo streso.
+ Pastaruoju metu kuriama nemažai lietuviškų serialų. Retkarčiais be galo smagu užmesti akį į juos ir pažiūrėti, kaip dirba kolegos.
Mane maloniai stebina, kaip gerai jie vaidina, kaip tobulėja, kaip puikiai dirba operatoriai, kokie įtraukiantys siužetai.
Tuo pasidžiaugiu, bet serialų nuolat nežiūriu. O juk kadaise buvau tikra muilo operos „Santa Barbara“ fanatikė.
+ Žaviuosi Arūnu Valinsku. Jis įdomus, protingas, tikras savo srities profesionalas.
Arūnas – išskirtinė asmenybė, turinti be galo daug vidinės jėgos. Kartu su juo konkursą „Dainų daina“ (LRT televizija) vedanti Beata Tiškevič-Hasanova taip pat netelpa į jokius rėmus. Ir ačiū Dievui!
Savitu braižu išsiskiria Edmundas Jakilaitis. Jis pasitiki savimi, yra protingas. Man visuomet patiko ir Jurgita Jurkutė – santūri, jauki, miela.
– Pabosta TV ekrane nuolat šmėžuojantys tie patys veidai. Juk yra daugybė charizmatiškų žmonių, kuriuos nesunku atvesti į televiziją.
TV ekrane pasigendu vyrų. Norėtųsi ir akiai mielo vaizdo, ir daugiau tvirtų vyriškų balsų.
