Gegužės 4-ąją sukanka 20 metų, kai lietuvių gestų kalba pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba, bet nors Lietuvoje gestų vertėjų profesija labai paklausi, vis dėlto finansinis atlygis už sunkų darbą dažnai nuvilia.
Lietuvoje – keli gestų kalbos variantai
Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų centro Metodinių priemonių rengimo ir gestotyros skyriaus vedėja l. e. p. Virginija Kavaliauskaitė teigė, kad sunku atsakyti, kiek iš viso Lietuvoje žmonių vartoja gestų kalbą, tačiau statistika sako, kad šalyje yra apie 8 tūkst. kurčiųjų ir apie 15 tūkst. neprigirdinčiųjų.
Į klausimą, ar tiesa, kad gestų kaba skiriasi ne tik tarp valstybių, bet ir kiekvienos šalies viduje gali egzistuoti keli šios kalbos variantai, pašnekovė atsakė: „Taip, tai tiesa. Lietuvoje taip pat egzistuoja keli gestų kalbos variantai, kurie skiriasi ne tik pagal miestą, bet ir šios kalbos vartotojų amžiaus grupes. Jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių vartojami gestai tikrai skiriasi.“
Specialistės teigimu, tokie skirtumai anaiptol nereiškia, kad žmonės nesusikalba: „Tie skirtumai nėra dideli. Pastebėję, kad ir mokykloje mokiniai vartoja tam tikrus gestus, iš karto klausiame, koks tai gestas. Kartais bandant pataisyti paaiškėja, kad tai būtent tame regione vartojamas gestas.“
Apie tai, ar gestų kalba kaip nors atitinka keturias pagrindines lietuvių kalbos tarmes, gestų kalbos specialistė sakė: „Egzistuoja minėtieji gestų kalbos variantai, kuriuos galime interpretuoti kaip tam tikrą tarmių analogą.“
Ar įmanoma susikalbėti su užsieniečiu?
„Anksčiau taip pat galvojau, kad bus labai sunku susikalbėti su kurčiu užsieniečiu, bet gestų kalbos prigimtis panaši visame pasaulyje. Gestų kalba turi savitą gramatiką, kurios dėsningumai būdingi kiekvienai užsienio gestų kalbai. Pradžia būna nelengva, bet po poros valandų pokalbis tampa sklandesnis, o bendravimas paprastesnis“, – sakė gestų kalbos specialistė.
Anot jos, pats gestų kalbos išmokimo laikotarpis labai priklauso ir nuo besimokančiojo: „Tai labai individualu ir priklauso nuo to, ar žmogus apskritai linkęs mokytis kalbų. Man prireikė metų, kad pradėčiau gestų kalba kalbėti gana laisvai. Žinoma, kursai buvo intensyvūs.“
Kokie esminiai skirtumai tarp gestų kalbos ir bet kokios kitos užsienio kalbos mokymosi? „Gestų kalboje nėra tarimo ir rašytinės kalbos formos. Gramatikos ir žodyno reikia mokytis taip pat, kaip ir bet kokios kitos kalbos. Žinoma, Lietuvoje gestų kalbos mokomasi ir pasitelkus lietuvių rašytinę kalbą“, – kalbėjo ji.
Pašnekovės teigimu, kitose šalyse taikoma labai panaši praktika – gestų kalbos mokomasi pasitelkus tos šalies valstybinę rašytinę kalbą.
Skaitymo iš lūpų fenomenas
Dažnai painiojama gestų kalba su gebėjimu skaityti iš lūpų. Kalbėdama apie šių komunikacijos priemonių skirtumus pašnekovė sakė: „Dažnai žmonės klaidingai mano, kad kurtieji puikiai skaito iš lūpų, bet taip nėra. Tam, kad gerai skaitytum iš lūpų, reikia puikiai mokėti kalbą, kuria pašnekovas kalba. Jeigu girdintysis žmogus gerai užsikištų ausis ir bandytų skaityti iš lūpų, pamatytumėte, kad greitai jam to padaryti nepavyktų.“
Gebėjimas skaityti iš lūpų su pačia gestų kalba nesietinas, tai bendravimo priemonė, susijusi su žodine kalba. Į klausimą, ar žmonės, kurie niekada neturėjo galimybės girdėti, išmoksta skaityti iš lūpų, pašnekovė atsakė: „Išmoksta, nors tai tikrų tikriausias fenomenas.“
Padeda teismuose ir ligoninėse
Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centro vadovas Dainius Jakutis pasakojo, kokias atvejais dažniausiai prireikia gestų kalbos vertėjų paslaugų: „Dažniausiai tai būna paslaugos, susijusios su medicina, sveikatos paslaugų gavimu poliklinikose, ligoninėse. Taip pat vertėjų paslaugų prireikia teisinėje srityje – teismuose, bendraujant su policijos pareigūnais. Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose mokosi 29 kurtieji, tad jiems taip pat reikalingos gestų kalbos vertėjų paslaugos.“
Pašnekovo teigimu, vertėjų pagalbos prisireikia kurtiesiems bandant įsidarbinti ar sprendžiant įvairius klausimus tokiose institucijose kaip „Sodra“.
Vertėjų trūksta, bet algos nedžiugina
D. Jakučio teigimu, šiuo metu jaučiamas didelis gestų kalbos specialistų poreikis, tik nėra sukurtos tinkamos sąlygos šių vertėjų darbui.
„Kalbant apie aukštąsias mokyklas, akivaizdu, kad vertėjai galėtų dirbti jose kaip ir samdomi dėstytojai. Kita sritis, kurioje galėtų dirbti vertėjai, – teismai, čia vertėjai galėtų dirbti kaip trečia nešališka šalis. Dabar būna, kad viena pusė samdo sau vertėją, kita pusę daro tą patį, o šie vertėjai būna iš vieno centro. Amerikoje šis klausimas išspręstas kitaip – teismuose filmuojama ir vėliau vertimą analizuoja nepriklausomi vertėjai. Pas mus tokios praktikos kol kas nėra“, – sakė pašnekovas. Savivaldybėse taip pat pasigendama vertėjų, kurie prireikus teiktų informaciją gestų kalba.
Paklaustas, ar gestų kalbos vertėjas uždirba tiek pat, kiek ir vertėjas iš bet kurios kitos užsienio kalbos, D.Jakutis sakė: „Gestų kalbos vertėjas uždirba gerokai mažiau. Tai yra viena prasčiausiai mokamų specialybių – kaip ir socialinio darbuotojo. Gestų kalbos vertėjai yra prilyginti specialistams, dirbantiems socialinės globos srityje.“
