Vytenis Andriukaitis iškasė karo kirvį prieš Prezidentę

Jis iš šventinio partijos suvažiavimo tribūnos pareikalavo, kad partija oficialiai ir suvažiavimo lygiu paskelbtų karą prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri, anot jo, užgrobė per daug valdžios ir pernelyg kišasi į pagrindinės valdančiosios partijos ir jos vadovaujamos Vyriausybės veiklos sritį.

Tokiais pareiškimais, lydimais suvažiavimo delegatų ovacijų, V.Andriukaitis švaistėsi savo paskelbimo partijos garbės pirmininku proga.

V.Andriukaitis, kaip jam įprasta,  kartodamas žodžius „Konstitucija“ ir „konstitucinis“, pareiškė, jog Lietuva apskritai yra parlamentinė respublika, kurioje šalies ūkiu ir tvarka rūpinasi Vyriausybė, o prezidentui suteiktas savas ir toli gražu ne pagrindinis vaidmuo.

V.Andriukaitis skelbė, kad tokie konstitucinės santvarkos pamatai šiuo metu yra pažeisti, bet pagrindinei valdančiajai partijai reikia juos atstatyti. Taigi „konstitucinio balanso atstatymą“ eurokomisaras pareikalavo įrašyti į būsimą suvažiavimo rezoliuciją, kaip vieną iš partijos prioritetų.

Tiesa, kaip tas „atstatymas" turėtų atrodyti, suvažiavimo tribūnoje V.Andriukaitis nedetalizavo.

Šis politikas – vienas iš tų partijos lyderių, kurie jau nuo seno piktinasi tuo, jog partija ir jos vedlys premjeras Algirdas Butkevičius dėl ramybės ir valdžios pernelyg nuolaidžiauja D.Grybauskaitei.

Kitas V.Andriukaičio maištingumo ir pasipiktinimo šaltinis – tai, jog partijos vadovybė esą nevykdo socialdemokratinės politikos, nors ir turi aiškią jos viziją ir programą.

Energingai mojuodamas rankomis, pakeltu balsu V.Andriukaitis rodė suvažiavimui įvairias skaidres ir grafikus apie socialinę ir ekonominę Lietuvos padėtį bei jos perspektyvas, esą įrodančias, kad Lietuvai ir Europai kuo skubiau reikia socialdemokratinės politikos.

Jis pasiūlė sukurti specialią partijos ekspertų grupę, kuri iš peties kibtų revizuoti ir tobulinti partijos ir Vyriausybės dabar vykdomą socialinę ir ekonominę politiką.

Tuo metu šalies vadovės idėją pastatyti paminklą Antanui Smetonai jis taip pat pavadino „neįtikėtina“ prilygindamas tarpukario Lietuvos prezidentą Lietuvos komunistų partijai daugybę metų vadovavusiam Antanui Sniečkui. 

„Neįtikėtina, kad demokratiškos šalies vadovui kiltų mintis pasiūlyti paminklą demokratijos laužytojui A. Smetonai. Neįtikėtina! Antanas Smetona ir Antanas Sniečkus turi bendrą bruožą – abu jie priklausė vienpartinių diktatūrų valdymams, abu jie buvo demokratijos priešai. Staiga pamanyti, kad A. Smetonos paminklas Vilniuje galėtų vienyti tautą? Atsiprašau, čia demonstruojamas menkas istorinių žinių supratimas“ – pareiškė V.Andriukaitis. 

Vėliau žurnalistams jis tikino turėjęs omenyje, kad Lietuva yra visateisė NATO ir Europos Sąjungos narė ir kad Lietuva „nėra vienui viena“. 

„Lietuva yra visateisė ir stipri grandis, nėra kažkokia pafrontės valstybė ar valstybė, kuri staiga galėtų panikuoti ir nesusimąstyti, kad aplinkui yra galingos kolektyvinės jėgos (...), tai užsienio ir gynybos politikoje yra tikrai labai svarbu jausti kolektyvinės gynybos prasmę ir nekelti panikos, nekelti bereikalingų aistrų ir nekomplikuoti Lietuvos visuomenės gyvenimo“, – sakė jis.  Taip pat V.Andriukaitis pakeiksnojo liberalus ir konservatorius, kurie esą yra pagrindiniai trukdžiai kurti Lietuvos socialinę valstybę. 

Liberalai apskritai tampa vis didesniu skausmu kairiesiems, nes, įsitvirtindami antrosios populiariausios šalies partijos pozicijose, tampa ir potencialiais didžiausiais kairiųjų varžovais būsimuose Seimo rinkimuose, ir galimais koalicijos partneriais po jų.

Tokios kalbos, be abejo, neturėjo būti itin malonios pačiam A.Butkevičiui, kuris prieš tai savo kalboje ilgai vardijo partijos ir Vyriausybės nuverstus kalnus ir įrodinėjo, kad jos veikia tobulai ir be priekaištų.

Jis taip pat atsiliepė į partijos viduje vis garsiau skambančius priekaištus, kad kairieji vis labiau „liberalėja“, ir aiškino, jog socialdemokratai niekada nesupanašės su liberalais.

A.Butkevičius, žurnalistų papašytas pakomentuoti V.Andriukaičio kritiką prezidentei, žinoma, buvo santūrus ir lakoniškas.

Komentuodamas vieną iš V.Andriukaičio kaltinimų D.Grybauskaitei uzurpavus per daug valdžios tuo, kad ji, o ne premjeras vyksta į Briuselyje vykstančius Europos vadovų tarybos, kurią sudaro premjerai, posėdžius, A.Butkevičius teigė, jog jis pats tai leido.

„Kai aš buvau skiriamas ministru pirmininku, prezidentė man pranešė, kad tai buvo susitarusi su ankstesniu premjeru Andriumi Kubiliumi. Ir ji manęs prašė, ar negalėtų taop pat susitarti ir tęsti pradėtus darbus“, – aiškino A.Butkevičius.

Į klausimą dėl V.Andriukaičio priekaištų prezidentei dėl pernelyg karingos retorikos Rusijos atžvilgiu ir įtampos visuomenėje kėlimo, A.Butkevičius išvis neatsakė ir teigė prezidentės pareiškimų apskritai nekomentuojantis.

Tačiau čia pat jis nor sir aptakiai, tačiau sukritikavo garsiąją D.Grybauskaitės frazę apie Rusiją, kaip „teroristinę valstybę“: „Kai kada tam tikrai žodžiais nereikia švaistytis. Man tenka susitikti su inteligentais, jaunais žmonėmis iš Rusijos. Jie tai priima, kaip įžeidimą.“ Pasak premjero, tai smūgis ir prodemokratiškai ir provakarietiškai nusiteikusiems rusams.

Tuo tarpu kalbėdamas apie savo būsimą atsakomybę partijos pirmininko poste, A.Butkevičius pareiškė, jog jam svarbiausia – partijos pasirengimas Seimo rinkimams, o vidaus konkurencija partijoje sustiprės ir dar platesnis kelias partijos jaunimui į viršų atsivers per artimiausius porą metų.

Premjeras taip pat atmetė profsąjungų – pirmiausia, „Solidarumo“ – protestavusių prie „Litexpo“ rūmų, kur vyko suvažiavimas, baimę dėl Vyriausybėje parengto vadinamojo naujojo socialinio modelio. A.Butkevičius aiškino, kad tas modelis pagerins ne tik darbdavių, bet ir pačių dirbančiųjų padėtį, padidins šalies konkurencingumą.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį Vilniuje suvažiavimą ketina rinkti pirmininką – nors kandidatais be premjero Algirdo Butkevičiaus  taip pat iškelti europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė, Zigmantas Balčytis, Seimo vicepirmininkai Algirdas Sysas, Gediminas Kirkilas, pergalę apžvalgininkai prognozuoja A.Butkevičiui. Jis partijai vadovauja nuo 2009-ųju.