Kelios dešimtys žmonių buvo sustoję į ratą, kurio viduryje liepsnojo didelis laužas. Viskam vadovavo gerai Lietuvoje žinoma moteris – vyriausiąja ragana tituluojama Vilija Lobačiuvienė.
Atliko ritualus
Jauni vyrai, moterys ir vaikai rinkosi Pučkorių patrankų liejykloje, kurios griuvėsiai yra Pavilnių regioniniame parke.
Iš pradžių buvo atliktos apeigos, kurios žinomos tikroms raganos – stichijų sujungimas. Įvairių žaidimų ir ritualų metu susirinkę žmonės siekė atsikratyti rūpesčių, linkėjo sau ir kitiems trokštamų dalykų. Geidžiamus dalykus reikėjo užrašyti ant lapelio, o jį vėliau įmesti į liepsnojantį laužą.
Šis susirinkimas sutapo ir su visame pasaulyje buvo minima Valpurgijos naktimi. Nors ji minima ketvirtadienį, Lietuvos raganos rinkosi penktadienio dieną. Pagal pagonių papročius, Valpurgijos naktis yra susijusi su moters kulto ir vaisingumo simboliais. Ši šventė skirta pavasario prikėlimui.
„Čia susirinkę žmonės praktikuoja savigydą, jogą, meditaciją, eina dvasinio tobulėjimo keliu. Paskelbėme, kad bus daromos apeigos ir žmonės susirinko. Nesitikime kažkokių stebuklų padarius tam tikras apeigas. Čia nes stebuklai – tiesiog žmonės susirenka, pabendrauja. Anksčiau laužą kurdavome ir vaikščiodavome per karštas žarijas dažniau“, – pasakojo V.Lobačiuvienė.
Pačiame patrankų liejyklos kiemo centre liepsnojo didelis laužas. Jam sudegus, visi susirinkę – tiek vaikai, tiek senjorai buvo kviečiami bėgti per kaitrias žarijas. Tiesa, jas reikia tinkamai paruošti, nes galima gerokai nusvilti padus. Pati Vilija sakė, kad tokių dalykų pasitaiko retai – o jeigu ir nutiktų, galima tiesiu taikiniu bėgti atsivėsinti į šalia tekančią Vilnią.
„Turime įvairių apeigų, jeigu kam nors kitiems ruoštume laužą, savo raganyno būrelio apeigų nedarytume. Tai yra pakankamai intymu. Turime įvairių paslaptingų ritualų, kuriuos darome uždaro Lietuvos raganyno sąskrydžio metu“, – nusišypsojo V.Lobačiuvienė.
Be to, penktadienį į Lietuvos raganų gretas buvo įšventintos ir penkios naujos raganos.
Bėgo net vaikai
Penktadienį per žarijas nepabūgo bėgti ir maži vaikai. Drąsūs berniukai greitosiomis perbėgę per karštas žarijas, skubėjo stoti į eilę ir bėgti dar kartą.
Yra tikima, kad žarijos pradegina paduose esančius taškus ir jeigu jie yra skaudūs, tai reiškia, kad organizmas negaluoja. Kuris organas pažeistas, galima nustatyti pagal pėdų taškų išsidėliojimą. Pavyzdžiui, žarijomis prabėgusi jauna mergina skundėsi skausmą jaučianti dešinės pėdos išorinėje pusėje. Tai reiškia, kad ji gali turėti problemų su stuburo juosmens dalimi.
„Mes nesakome, kad perbėgti per žarijas yra gerai ar blogai. Jeigu nenori, nebūtina bėgti. Kartais žmonės šį bėgimą sutapatina su atgaila arba kaip atpildą už nuveiktą darbą. Bėgdami žarijomis žmonės nugali ir patys save, savo baimes. Pasaulyje iki šiol bėgimas žarijomis yra fenomenas“, – sakė vyriausioji Lietuvos ragana.
Ji sakė, kad pirmąjį bėgiojimą per žarijas Lietuvoje ji surengė 1991 metais.
Kartais prabėgę karštomis žarijomis, žmonės pasakoja apie įvairius nutikusius stebuklus. Ar tai reikėtų priskirti placebo efektui ir stipriam tikėjimui?
„Norima viską nurašyti tikėjimui, kaip nereikšmingam dalyku... Bet be tikėjimo žmogus neišlipa iš sunkios padėties. Kai viskas gerai, tol apie tai nesusimąstoma, tačiau kai pasibeldžia bėda, žmogus puola ieškoti pirma kito žmogaus, o vėliau atsigręžia į tikėjimą“, – kalbėjo V.Lobačiuvienė.
