Kad gautum pelningą užsakymą, tinka visos priemonės. Pastaruoju metu Lietuvoje paplito nauja mada: pirkimo konkursuose net nedalyvavusios bendrovės išsijuosusios skundžia jų rengėjus teismams.
Apeliacinis teismas šį mėnesį pasitarnavo porai įmonių. Nors jau buvo paaiškėjęs Vilniaus vakarinio aplinkkelio paskutinio etapo darbų konkurso laimėtojas, sutartis su juo taip ir nepasirašyta.
Mat dvi konkurse net nedalyvavusios bendrovės – „Kauno keliai“ ir „Latvijas tilti“ – nusprendė, kad užsakovų parengtos sąlygos ribojo konkurenciją, todėl ne pro šalį būtų pasibylinėti. Konkursą laimėjusios ir pabaigti vakarinį aplinkkelį jau besirengusios bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas Giedrius Cvilikas agentūrai BNS neslėpė, kad atvejis, kai į teismą kreipiasi konkurse net nedalyvavusios įmonės, jo karjeroje – pirmas.
O pabaigtuvės dėl bylinėjimosi galėtų nusikelti net metams – aplinkkelis būtų nutiestas ne iki 2016-ųjų pabaigos, o tik 2017-aisiais.
Maža to, yra ir grėsmė netekti iš ES planuojamo gauti finansavimo – kone 76 mln. eurų. Todėl Vilniaus savivaldybė praėjusią savaitę pati kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti konkursą.
Kad užsitęsus byloms bus tik blogiau tiek sostinei, tiek visos šalies ūkiui, akivaizdu visiems. Tik ne kvalifikacinių sąlygų neatitikusioms bendrovėms bei joms pagelbėjusiems teisėjams.
Sprendimą stabdyti konkursą „Latvijas tilti“ prašymu priėmė Apeliacinio teismo teisėja Nijolė Piškinaitė, o „Kauno kelių“ prašymą patenkino to paties teismo pirmininkas Egidijus Žironas.
Pastarasis neseniai pagarsėjo tuo, kad su kolegomis smagiai papuotavo pas Kaišiadorių verslininką Algimantą Radvilą, su kurio įmonėmis susijusias bylas pats nagrinėjo, ir dar „pamiršo“ susimokėti.
Ne veltui praėjusį penktadienį Teisėjų taryba vieningai pritarė E.Žirono atleidimui iš Apeliacinio teismo pirmininko pareigų pasibaigus jo paskyrimo terminui.
– Ar dažni atvejai, kai bylinėtis panūsta konkurso rengėjams net paraiškų nepateikusios įmonės? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo svarbiausias kelių tiesimo įmones vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ direktoriaus Rimvydo Gradausko.
– Anksčiau tai pasitaikydavo labai retai. Tačiau pastaruoju metu tokia tendencija tampa vos ne įprasta.
Kyla didelis pavojus, nes teismai, iš karto stabdantys visas procedūras, formuoja ydingą praktiką.
Suprantame, kad kelių finansavimas nedidėja. Įmonių yra daug, užsakymų visoms tikrai neužtenka, todėl tenka verstis per galvą, kad gautum darbų. Tačiau reikia žiūrėti, per kieno galvą.
Pastarasis atvejis panašus ne į konkurenciją, o į nešvarius žaidimus, net kenkimą. Kenkiama tiek konkursą laimėjusiai bendrovei, tiek užsakovui.
– Tačiau į teismą nusprendusios kreiptis įmonės tikino, neva konkurso rengėjai pažeidė konkurencijos principus, todėl kyla grėsmė viešajam interesui. Galbūt kaip tik jį ir siekiama apginti?
– Pažvelkime į tą patį Vilniaus vakarinį aplinkkelį. Net ir jo nebaigus smarkiai pagerėjo susisiekimas su daugeliu sostinės rajonų, pavyzdžiui, Pilaite. O nutiesus visą daug išloštų ir kitų vietovių gyventojai.
O ką ir kalbėti apie mažesnes transporto spūstis, sutaupytus degalus ir laiką, daug menkesnę oro taršą.
O kur dar įtaka ekonomikai – juk darbams panaudotos lėšos niekur iš Lietuvos nedingsta, didelė jų dalis patenka į biudžetą.
Būtent tai ir yra viešasis interesas. Tačiau dabar susidaro įspūdis, kad ginami įmonių, kurios net nedalyvauja šiame procese, interesai.
Po tokių teismų sprendimų užsakovas kaip paralyžiuotas. Nusikelia terminai, o miestą alinančios problemos lieka ilgesniam laikui. Kelininkams labai svarbi darbų pradžia: jei jie pradedami vasarą, mažiau tenka dirbti šaltuoju metų laiku.
O jei reikės aplinkkelį tiesti ne vieną žiemą, kaip buvo planuota iš pradžių, o jau dvi, tai turės įtakos ir darbų spartai, ir net jų vertei.
Todėl toks teisėjų dėmesys skundams man atrodo keistas. Viešajam interesui šiuo atveju daroma milžiniška žala, o ne jis ginamas.
– Kokių matote išeičių iš susidariusios padėties?
– Jau seniai kalbama apie tai, kad konkursus pralaimėję, tačiau mėgstantys pasibylinėti rangovai turėtų pateikti užstatą.
Šiuo atveju kalbama apie dešimtis milijonų eurų – kyla grėsmė jų netekti.
Laimėjai bylą – atgauni šiuos pinigus. Jei ne, atitenka užsakovams, kurie dėl teisinių procesų juk patiria milžiniškos žalos.
– Kai kuriais atvejais, ypač perkant geležinkelio tiesimo darbus, konkursai stabdomi rangovams pasiskundus, jog tiekėjas nori pirkti kompleksinius darbus, kad ta pati įmonė atliktų jų kuo daugiau.
Galbūt iš tiesų būtų geriau, jei darbai būtų skaidomi į atskirus?
– Tokios nuostatos man išvis nesuvokiamos. Juk visiems aišku, kad kai perki daugiau, tai moki pigiau. Be to, kai yra vienas rangovas, aišku, kad jis už viską ir bus atsakingas.
Nesuprantama, kaip galima skelbti vieną konkursą smėlio pagrindui pakloti, antrą – kelio sankasai, trečią – kelio dangai, ketvirtą – komunikacijoms?
Kas tuomet suteiks garantiją tokiam keliui? Niekas, visi purtysis atsakomybės.
Juk nepradedame vedžioti elektros instaliacijos, kol nepastatytos pačios namo sienos. Tokie pat principai galioja tiesiant ir kelius, ir geležinkelius.
Iš viso šiame sektoriuje net ir teisėjai turėtų daugiau dėmesio kreipti ne į teisininkų išvedžiojimus, o į inžinierių skaičiavimus. Būtų tikrai daugiau naudos.
Nauja tvarka įsigalios jau netrukus
Rimantas Sinkevičius
Susisiekimo ministras
„Atvejų, kai konkurse net nedalyvavusios bendrovės mėgindavo jį apskųsti, pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau joms teismų sprendimai nebūdavo palankūs. Deja, dabar nutiko kitaip.
Laukiame ir tikimės, kad viskas paaiškės artimiausiu metu. Jei sprendimai bus priimti gana greitai, dėl poros ar trejeto savaičių galutiniai darbo terminai gal pernelyg nepasikeis.
Tačiau akivaizdu, kad tvarką reikia keisti. Juolab kad pradedamos naudoti kelių sektoriui skirtos ES 2014–2020 metų finansinio laikotarpio lėšos.
Lietuvos automobilių kelių direkcija jau rengia naują tvarką, pagal kurią norinčioms konkursų rezultatus skųsti įmonėms bus numatyti atitinkami finansiniai įpareigojimai.
Tuomet tokių atvejų, koks nutiko dėl Vilniaus vakarinio aplinkkelio, turėtų sumažėti. Manau, kad nauji nuostatai gali įsigalioti jau šią vasarą.“
Geležinkelininkams irgi tenka vargti
* Teismuose stringa ir kitokie valstybei itin svarbūs projektai, ypač susiję su europine geležinkelio vėže „Rail Baltica“. Smulkesni rangovai piktinasi, kad užsakovas nori pirkti kompleksines paslaugas – kad ta pati įmonė ar jos pasamdyti subrangovai tiestų bėgius, statytų sankasas, klotų reikalingą infrastruktūrą.
* Pasak „Lietuvos geležinkelių“ atstovo Vidmanto Gudo, tai, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektą sudaro darbų visuma, numatyta ir Geležinkelių transporto kodekse.
* „Kai perkami kompleksiniai darbai, būna nustatomos aiškios rangovo pareigos bei atsakomybės ribos. Be to, taip užtikrinama, kad nebūtų švaistomos lėšos. O sudarant atskiras sutartis smarkiai išaugtų kiekvieno smulkaus darbo kaina, nes kaskart reikėtų išankstinio mokėjimo, garantijų, draudimo reikalavimų ir pan. Be to, tokiu atveju labai sunku viską koordinuoti: pavyzdžiui, ką, kaip ir kada pirmiausia tiesti ar kloti. Kyla rizika, kad vieni darbai sustos, kol nebus atlikti kiti, kad laiku į eismo valdymo sistemą nebus įjungti signalizacijos įrenginiai. Taip atsirastų grėsmė neužtikrinti saugaus ir nenutrūkstamo traukinių eismo“, – pasakojo V.Gudas.
