„Žurnalisto šaltinio konfidencialumas labiau nei bet kada gali
būti pažeistas ne įpareigojant atskleisti informacijos šaltinį,
bet jo atžvilgiu taikant visai kitas procesinio poveikio priemones,
pavyzdžiui, pokalbio telefonu pasiklausymą, atliekant kratą ar
poėmį. Tokiais atvejais iškyla reali grėsmė atskleisti ne vieną,
bet visus žurnalisto turimus šaltinius, kurie konkrečiu atveju gali
būti ir niekaip nesusiję su atliekamu tyrimu“, – rašoma
inspektorės veiklos ataskaitoje.
Inspektorė problema įvardijo tai, kad procesinių priemonių
taikymas žurnalisto atžvilgiu galimas net ir tada, kai žurnalistas
nėra įtariamasis.
„Iš tiesų, nereikėtų pamiršti, kad žurnalistas turi tam
tikrą imunitetą baudžiamajame procese. Šį žurnalisto imunitetą
lemia žurnalisto teisė išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį,
o kalbant iš profesinės etikos pozicijų – profesinė pareiga jos
neatskleisti. Neteikti reikšmės žurnalisto informacijos šaltinio
apsaugai ir jos garantijoms tolygu rašyti visuomenės nepasitikėjimo
nuosprendžius arba profesinei savižudybei“, – teigia inspektorė
ataskaitoje.
Pasak jos, kilus skandalui dėl Valstybės saugumo departamento
informacijos, kurią paviešino BNS, Lietuvai „išryškėjo ne tiek
išorinė grėsmė, kiek nemokėjimas spręsti viduje kylančių
problemų“. „Viena iš jų, kad esminė žurnalisto veiklos
nuostata išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį tvirta tik
teoriškai, tuo tarpu praktikoje – lengvai pažeidžiama, teisėsaugos
institucijoms neproporcingai taikant procesinio poveikio priemones
žurnalistų atžvilgiu arba kitiems viešosios informacijos
skleidėjams nesaugant informacijos šaltinio“,- rašoma
Z.Zamžickienės Seimui teikiamoje ataskaitoje.
Užpernai spalį naujienų agentūrai BNS paskelbus pie VSD
perspėjimus, jog Rusija rengia informacines atakas prieš šalies
vadovus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės
paslapties atskleidimo. Šioje byloje kaltinta prezidentės Dalios
Grybauskaitės patarėja Daiva Ulbinaitė buvo išteisinta Vilniaus
apylinkės teisme, aukštesnės instancijos teismas sprendimą skelbs
gegužę.
Teismas yra paskelbęs, kad šiame tyrime neteisėtai klausytasi
naujienų agentūros BNS darbuotojų pokalbių telefonu. Teismas taip
pat pripažino, kad BNS redaktorė nepagrįstai buvo įpareigota
atskleisti informacijos šaltinį, neteisėta pripažinta ir pas ją
atlikta krata.
