Šiuo metu teismas baudžiamojoje byloje dėl galimo didelės vertės turto pasisavinimo yra pateikęs 851 tūkst. litų (246 tūkst. eurų) ieškinį. Kas padėjo ištirpti pinigams iš teismo kasos?
Iš teismo sąskaitos dingstančiais pinigais pradėta domėtis dar 2012-aisias, kai pastebėta, kad jo sąskaitoje trūksta maždaug 20 tūkst. litų.
Kad pinigai pradingo, patvirtino ir Nacionalinės teismų administracijos atliktas auditas. Tąkart buvo teigiama, kad pinigai buvo skirti darbuotojų algoms, o jų pasisavinimu teismo vadovybė įtarė buvusią finansininkę.
Pasibaigus šio atvejo tyrimui kaltininkė nubausta, bet greičiausiai šiuo incidentu bėdos teisme dėl lėšų grobstymo nesibaigė, o suma, kurios pasigesta, padidėjo keliomis dešimtimis kartų.
Finansininkė pasididino atlyginimą
Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka teigė, kad viskas ėmė aiškėti, kai teisme ėmė dirbti nauja finansininkė.
„Pradėjau vadovauti šiam teismui 2012-ųjų rugpjūtį ir jau per pirmus mėnesius pajutau, kad kažkas negerai. Buvo surasta gera finansų specialistė, prieš tai dirbusi Valstybės kontrolėje.“
Yla iš maišo ėmė lįsti tuomet, kai 2013-ųjų metų pradžioje buvo tvarkomos deklaracijos, rasta dokumentuose nustatytų atlyginimų dydžių ir realiai darbuotojams išmokėtų pinigų neatitikimų.
„Iš pradžių manyta, kad įsivėlė klaida, bet paaiškėjo, jog buvusi finansininkė sau mokėjo didesnį atlyginimą, nei numatyta. Tai nebuvo didelės sumos, bet per tam tikrą laiką, žinoma, susikaupė. Iš karto kreipėmės pagalbos į prokurorus“, – sakė teismo pirmininkas ir pridūrė: „Paaiškėjus faktui, kad finansininkė prisimokėdavo daugiau pinigų, pasitikėjimas buvo visiškai sugriautas ir 2013-ųjų pradžioje kreipėmės, kad būtų atliktas auditas.“
Pašnekovo teigimu, auditas atskleidė, kad įstaigoje trūksta tam tikros kontrolės, o kartu kilo įtarimas dėl tam tikrų lėšų administravimo: „Kai sulaukdavome įvairių patikrinimų, dažniausiai būdavo kalbama apie biudžeto pinigus, o depozitinė sąskaita, kurioje yra ne valstybės pinigai, nebuvo taip atidžiai prižiūrima.“
Anot teismo pirmininko, kai imta domėtis, kaip buvo administruojamos depozitinės sąskaitos lėšos, teko nemaloniai nustebti, nes paaiškėjo, kad buhalterija nebuvo tvarkoma tinkamai. „Radome duomenų apie didelių pinigų sumų išgryninimą, bet nepavyko atsekti, kur tie pinigai panaudoti. Kai kurios sumos net nebuvo pajamuotos, apie jų buvimą žinome tik iš banko išrašų“, – kalbėjo V.Zelianka.
Tai – tik apskaitos problema?
Paklaustas, ar tai yra minėta 246 tūkst. eurų suma, pašnekovas atsakė: „Ne visai taip, mat tiek suskaičiavome, kai ja atlikome gausybę patikrinimų, šiuo metų tyrimą tęsia prokuratūra. Pradinė suma kurios pasigedome buvo gerokai mažesnė. Iš tiesų buvo neaišku, ar galime kalbėti apie pinigų dingimą, mat gal tai tik buhalterinės apskaitos problema“.
V.Zeliankos teigimu, kuomet teismuose besibylinėjantiems asmenims reikia atlikti kokius nors procesinius veiksmus – ekspertizę ar pan., tuomet teismas įpareigoja įmokėti tam tikrą pinigų sumą. „Kartais tai gali būti labai didelės sumos, būta atvejų, kuomet jos siekė ir dešimtis milijonų litų. Bylininkas įneša pinigus į depozitinę sąskaitą, o paskui teismas duoda nurodymus, kaip tuos pinigus toliau panaudoti – sumokėti ekspertams ar vėliau grąžinti pačiam asmeniui. Teisme ilgą laiką buvo galima atlikti grynųjų pinigų operacijas – priimti pinigus grynaisiais ir paskui, įnešus į banką iš ten juos pasiimti grynaisiais“, – apie teisme galiojusią tvarką sakė pirmininkas.
„Kažkas panašaus ir įvyko – pinigai paimti, bet nėra aišku, kas su jais nutiko toliau. Ar jie sumokėti, perduoti kažkam? Kai kuriais atvejais pagal apskaitą sunku aiškiai identifikuoti, kas tuo pinigus įnešė, o matome tik išėmimo iš teismo sąskaitos faktą“, – kalbėjo V.Zelianka ir pridūrė, kad į sąskaitą nuolat įnešami pinigai, tad trūkumas ilgai nepastebėtas.
Nebeliko grynųjų pinigų operacijų
Pašnekovas teigė, kad vis dar sudėtinga atsakyti, ar iš tiesų minėtoji pinigų suma dingo: „Matome, kad pinigai paimti ir nėra tvarkingai pajamuoti, bet neturime duomenų, ar jie kažkam atiduoti, o galbūt jie ir turėjo būti grąžinti. Šiame tyrimo etape matyčiau tik netvarkingą apskaitą, po galbūt slypi ir kažkas daugiau“, – sakė V.Zelianka.
Pašnekovo teigimu, teismo kasoje pasimatė akivaizdus trūkumas, kuomet savo pinigų pareikalavo vienas iš kreditorių ir paaiškėjo, kad tokios sumos nėra. Po šio įvykio teismo finansininkams buvo pareikštas ieškinys.
Šiuo metu teisme sugriežtinta finansinių sprendimų priėmimo tvarka – to nebegali daryti vienas asmuo, viskas vyksta dvipusės kontrolės principu, taip pat atsisakyta grynųjų pinigų operacijų.
„Gali būti, kad dalis šios sumos tėra klaidingos paskaitos rezultatas. Gal kokioje nors byloje, kuri jau seniai dūla archyve, guli dokumentas, kad tie pinigai atiduoti asmeniui, kuriam ir turėjo būti atiduoti, tik tai neatsispindi buhalterinėje apskaitoje. Kol nėra aiškios apskaitos, sėdime tarsi ant parako statinės, kad kas nors pasibels į duris ir pasakys „grąžinkite pinigus, nes turiu įrodymų, kad mokėjau“, – kalbėjo teismo pirmininkas.
V.Zelianka teigė, kad toks atvejis jo darbo praktikoje pirmas: „Su tokiomis problemomis anksčiau susidurti neteko. Tiesa, dirbant kitame teisme nuolat iš finansininkų girdėdavau, kad nesusikalbama dėl procesinių sprendimo ir finansinių klausimų.“
Paklaustas, kokių bus ieškoma išeičių sprendžiant minėtas problemas, pašnekovas sakė: „Galime mėginti bristi į skolas. Kartais metų gale biudžetinės įstaigos neišmoka atlyginimų, o kitų metų pradžioje, kai gaunamas naujas finansavimas, tai padaroma. Nekalbame apie tokias sumas, kurios sustabdytų teismo darbą metų viduryje.“
Baigdamas pokalbį V.Zelianka teigė, kad pats suvokia, kaip absurdiškai situacija atrodo žvelgiant iš šalies: „Puikiai suprantu žmonių nustebimą, kurie sumokėjo pinigus į teismo sąskaitą, o vėliau išgirsta, kad jie dingo. Juk kalbame ne apie kokį nors nelegalų bankelį. Tai nesuvokiamas dalykas ir šias problemas mėginame spręsti.“
Pakartotinio audito nebuvo
Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Živilė Navickaitė-Babkin teigė, kad vidaus audito duomenys neviešinami. „Taisyklėse numatyta, kad jei audito metu kyla kokių nors įtarimų dėl lėšų grobstymo, informuojamos kitos atsakingos institucijos, o tai ir buvo padaryta“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, be minėto audito, ir teismo pirmininkas inicijavo vidinį patikrinimą. „Po to, kai 2013-aisais buvo atliktas auditas, teismui buvo parengta ir 15 rekomendacijų, kurias reikėjo įgyvendinti iki 2013 metų gruodžio. Po patikrinimo paaiškėjo, kad visos šios rekomendacijos buvo įgyvendintos laiku, tad pakartotinis auditas nebuvo atliekamas.“
Anot Ž.Navickaitės-Babkin, šiuo metu Vilniaus apygardos teismas laukia savo eilės, nes auditas atliekamas kai kuriuose iš 62 šalies teismų. „Tai labai rimti dalykai, didelės sumos ir tyrimas atiduotas prokuratūrai. Šio tyrimo rezultatų patys labai laukiame. Teismų sistemos biudžetas labai ribotas ir sprendimo radimas šioje situacijoje yra didelė problema“, – sakė pašnekovė.
Buvo prabilta apie tai, kad teismas pagalbos galėtų kreiptis į Finansų ministeriją, mat dėl lėšų trūkumo depozitinėje sąskaitoje bylininkams negalėtų skubiai grąžinti pinigų.
„Finansų ministerija svarstys galimybes, kaip padėti teismui spręsti šią problemą, kad nenukentėtų teismo darbuotojai. Tokių prašymų iš teismų Finansų ministerija anksčiau nėra gavusi“, – teigė Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus Teresė Staniulytė.
Gresia 10 metų kalėjimo
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė teigė, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas dar tebevyksta.
„Tyrimo metu siekiama nustatyti, ar minimos lėšos buvo pasisavintos, ar iššvaistytos, kas, kada ir kokiu būdu galimai įvykdė nusikalstamą veiką. Šiuo metu įtarimai yra pareikšti dviem asmenims“, – teigė R.Stundienė
Anot jo, procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime dar nėra priimtas. Tyrimas vyksta dėl galimo turto pasisavinimo pagal Baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. – įstatymas numato laisvės atėmimą iki dešimties metų.
