Tai ženklas, kad su pertraukomis šešerius metus restauruotas ir
visiškai pasikeitęs Gintaro muziejus atveria duris visuomenei.
Kaip teigė pastato restauraciją atidžiai prižiūrėjęs Lietuvos dailės
muziejaus direktorius Romualdas Budrys, pagal neseniai Berlyne rastus
vokiečių architekto autentiškus brėžinius atkurtas Tiškevičių dvaras yra
dar puošnesnis, nei buvo tarpukariu.
Pavyzdžiui, F. Schwechteno suprojektuotas žibintas rūmuose taip ir
nebuvo pastatytas. Jis buvo atkurtas pagal dvaro projekte aptiktą
architekto eskizą.
Restauruotų rūmų ir jos ekspozicijos prabanga vakar įsitikino ir
pirmieji rūmų sales apžiūrėję gausūs svečiai, kurie penktadienį vakare
dalyvavo muziejaus atidarymo iškilmėse.
Į jas atvykę garbūs svečiai – Lenkijos kultūros ministrė, profesorė
Malgorzata Ominalowska, Lenkijos instituto direktorė dr. Malgorzata
Kasner, Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis, šalies ūkio
ministras Evaldas Gustas, Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Birutės parko
vadovai Antanas Sebeckas ir Valdas Pakusas pietinėje rūmų pusėje
pirmiausia pasodino rožių krūmų alėją.
Kiekvienas vardinis rožių krūmas yra skirta su grafais Tiškevičiais ir
tuomete Palanga susijusioms istorinėms asmenybėms.
Rožių alėjoje pirmiausia buvo buvo pagerbti Palangą papuošusių rūmų ir
įspūdingo parko sumanytojams grafams Antaninai ir Feliksui Tiškevičiams.
Kitos rožės skirtos Palangoje kūrusiam garsiam lenkų poetui Adomui
Mickevičiui, rūmus suprojektavusiam vokiečių architektui F.
Schwechtenui, vieną iš gražiausių Europoje parką sukūrusiam prancūzų
ladšafto architektui Eduardui Fransua Andre, garsiam lenkų kompozitoriui
Frederikui Šopenui, kurio muzika skambėdavo grafų dvare, vienam iš
garbingiausių Tiškevičių svečiui kunigui poetui Maironiui, Palangoje ne
kartą viešėjusiam ir čia kūrusiam lietuvių kompozitoriui Mikalojui
Konstantinui Čiurlioniui.
Pasidžiaugusi atgimusiais Tiškevičių rūmais, Lenkijos ministrė, kuri
prisipažino įsimylėjusi Palangą, teigė, kad tai yra puikiausias
pavyzdys, kaip tikslingai reikia investuoti pinigus.
Vėliau garbingiausiams svečiams ekskursiją po rūmus surengė pats
Lietuvos dailės muziejaus vadovas R.Budrys. Pirmame aukšte pristatant
atkurtus grafų kambarius ir R.Budrio pasakojimą apie jų gyvenimą
Palangoje papildė ir Lenkijos kultūros ministrė M. Ominalowska.
Mokslininkė daug metų tyrinėjo Tiškevičių laikų Palangą ir yra pelnytai
laikoma geriausia to laikmečio Palangos istorijos žinovė pasaulyje.
Savo tyrinėjimus ji 2011 metais yra išleidusi atskira knyga „Pabaltijo
Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“, kuri visai neseniai išversta
į lietuvių kalbą.
Svečiams stabtelėjus prie autentiškais to laikmečio didikų rūbais
aprengtų manekenų, viešnia papasakojo vieną istoriją, kuri iliustruoja,
kaip Feliksas Tiškevičius stipriai mylėjo savo žmoną Antaniną.
Kartą viešint viename Prancūzijos kurorte, jie susėdo viešbučio hole,
kuriame virš kanapos ant sienos kabėjo masyvus paveikslas. Antanina
atsitiktinai atsisėdo po juo. Neiškentęs Feliksas paprašė, kad jo žmona
apsikeistų vietomis su grafo seserimi, nes negalįs pagalvoti, kas
nutiktų, jei tas paveikslas nukristų.
Apžiūrint senųjų gintaro dirbinių kolekciją, M.Ominalowska pastebėjo,
kad dar 19 a. Palangos gintaro apdirbimo manufaktūrose dirbo per 100
meistrų, kurie iš gintaro gamino islamo religijos rožinius, kuriuos
eksportuodavo į Turkiją.
Ekskursija po Gintaro rūmus baigėsi čia įsikūrusiame gintaro salone,
kurio šeimininkė Edita Kosovceva Lenkijos kultūros ministrei padovanojo
gražų gintarinį suvenyrą, su kuriuo M.Ominalowska nesiskyrė ir vėliau
vykusio jos knygos pristatymo metu.
Iš svečių ir ekspoziciją apžiūrėjusių iškilmingo atidarymo dalyvių puikų
restauruotų rūmų ir atsinaujinusios ekspozicijos įvertinimą išgirdęs
R.Budrys sakė tikįs, kad ankstesniais metais vidutiniškai po 80 tūkst.
lankytojų sulaukdavęs Gintaro muziejus šiemet taps bent dukart
populiaresnis.
˙
