Toliau pertvarką svarstys Seimas.
Pagal apylinkės ir administracinių teismų sujungimo planą,
apylinkių teismai būtų sujungiami teritoriniu principu.
Numatyta, kad Druskininkų, Lazdijų, Prienų ir Varėnos
apylinkių teismai būtų prijungiami prie Alytaus rajono apylinkės
teismo, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių – prie Kauno apylinkės
teismo, Klaipėdos rajono apylinkės teismas – prie Klaipėdos
miesto apylinkės teismo, Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio apylinkių
teismai – prie Marijampolės rajono apylinkės teismo.
Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio apylinkių teismai
turėtų tapti Panevėžio miesto apylinkės teismo dalimi. Kretingos,
Palangos, Skuodo apylinkių teismus siūloma prijungti prie Plungės
rajono apylinkės teismo, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio
ir Raseinių – prie Šiaulių apylinkės teismo, Šilalės bei
Šilutės – prie Tauragės rajono apylinkės teismo, Akmenės ir
Mažeikių – prie Telšių rajono apylinkės teismo.
Utenos rajono apylinkės teismo padaliniais taptų Anykščių,
Ignalinos, Molėtų, Visagino ir Zarasų apylinkių teismai. Vilniaus
rajono apylinkės teismui priklausytų dabartiniai Šalčininkų,
Širvintų, Švenčionių, Trakų bei Ukmergės apylinkių teismai.
Dabar veikia 49 apylinkių teismų, daugiau nei pusėje jų yra
3–5 teisėjų etatai.
Be to, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų
administraciniai teismai būtų prijungiami prie Kauno apygardos
administracinio teismo.
Pasak Teisingumo ministerijos, pertvarka paspartintų bylų
nagrinėjimą, sudarytų sąlygas specializuotis teisėjams,
suvienodinti teisėjų darbo krūvį bei efektyviau panaudoti teismų
žmogiškuosius ir materialinius išteklius.
„Teismų reorganizavimas buvo pradėtas 2013 metais, sujungus
Vilniaus, Kauno bei Šiaulių apylinkių teismus. Per tuos dvejus
metus įsitikinome, kad jis visiškai pasiteisino: anksčiau šiuose
teismuose teisėjų darbo krūvis skyrėsi netgi iki 3 kartų, o po
sujungimo tokie didžiuliai skirtumai išnyko, visos bylos
nagrinėjamos žymiai operatyviau“, – pažymi teisingumo ministras
Juozas Bernatonis.
Sujungus teismus, teismo rūmų šalyje liks tiek pat, kiek yra
dabar. Teismai ir toliau veiks tose pačiose vietovėse ir patalpose,
tačiau jų administravimas bus vykdomas iš keliolikos pagrindinių
centrų.
Teisingumo ministerija tikina, kad gyventojai dėl reorganizavimo
neturėtų patirti nepatogumų.
„Skirstant bylas, nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, iš
teismo rūmų sudarytame teisme turės būti atsižvelgiama į
taikytinas įstatymuose įtvirtintas teritorinio teismingumo
taisykles. Taip pat teismų stambinimas leistų lanksčiai reaguoti į
vietos gyventojų poreikius ir prireikus, esant konkretiems
įstatymuose nustatytiems kriterijams, rengti teismo posėdžius
vietos savivaldos institucijų suteiktose patalpose, arčiau į
teismą besikreipiančių gyventojų esančiose vietovėse, kur būtų
patogiau atvykti proceso šalims. Tai mažintų atstumą tarp teismo
ir proceso dalyvių buvimo vietų, o tuo pačiu ir proceso dalyvių
patiriamas bylų nagrinėjimo išlaidas“, – aiškina ministerija.
Aukščiausiojo teismo pirmininkas Rimvydas Norkus Vyriausybės
posėdyje sakė, kad gali būti teisėjų, kurie reformai priešinsis,
tačiau bendrai sistemai tai bus naudinga.
„Iš tikrųjų ir teismų pirmininkų jūs gali išgirsti
visokių pastebėjimų, bet mes kalbame šiuo atveju apie visos
teismų sistemos interesą ir pati reformos iniciatyva, kaip ministras
teisingai paminėjo, kilo būtent iš teismų, nes buvo tikrai
pastebėta, kad su ribotais resursais, o mes žinome, kad resursai
mūsų valstybėje yra riboti, tuos resursus teismų administravimui
reikia kuo efektyviau paskirstyti“, – dėstė R.Norkus.
Kartu jis pridūrė, jog reformos sėkmė didele dalimi priklausys
nuo to, kiek papildomai lėšų bus skirta „teismų mobilumui
finansuoti“.
„Teismų automobilių parkas yra pakankamai senas – 15 metų,
tai tikėsimės Vyriausybės paramos ateityje teismų sistemos buities
gerinimui“, – teigė jis.
Siūloma, kad reorganizuoti teismai darbą pradėtų nuo 2016
metų sausio 1 dienos.
