„Vėjas drasko lapus /aš grėbstau /abiem darbo ligi žiemos“, „Ąžuolai rugiuose /kur ne kur.../sodybų atmintys“, „Vynuogių lauke /svaigsta galva /vien pagalvojus“, „Pavasaris /benamis stiklo tarą /keičia į gėles“, „Vakaras parke /aš ir uodai /vieno kraujo“, „Dangus davė / dangus ir pasiėmė /mūsų besmegenį“, „Prieš du tūkstančius metų /gilė kėkšto snape – /Stelmužės ąžuolas“, – metalinės lentelės su šiais ir dar kitais haiku papuošė suolą.
Visi 34 haiku yra sukurti dvidešimt dviejų lietuvių autorių ir paimti iš Artūro Šilansko parengtos lietuvių haiku antologijos „Vėjo namai“.
Haiku suolo idėja kilo Ukmergės rajono savivaldybės Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojui Juliui Zareckui, o ją įgyvendinti jam padėjo Ukmergės kultūros centro parodų organizatorius ir dailininkas apipavidalintojas Egidijus Darulis.
„Nesu didelis haiku poezijos žinovas, tačiau kai į rankas netyčia pakliuvo knyga „Vėjo namai“, ją su malonumu perskaičiau.
Tada ir pamaniau, kodėl gi tais trieiliais nepapuošti suolo – jo skersinių plotis kaip tik tinkamas, ant jų ilgesnę poemą tikrai sunku būtų sutalpinti.
Juk blogiau nebus – vienas eidamas pro šalį užmes akį ir paskaitys kokį posmelį, o kitas gal ir prisės ant suolo ir skaitydamas šią poeziją atsipalaiduos ir gerai nusiteiks“, – sakė J.Zareckas.
Įvairaus dydžio ir spalvos metalines lenteles su haiku tekstais ukmergiškiams pagamino viena Vilniaus įmonė.
Visi darbai nekainavo nė 100 eurų, o tam buvo panaudoti nuo vieno projekto likę pinigai.
Lentelės yra gana plonos, palyginti tvirtai ir patikimai pritvirtintos, tad niekas neturėtų suplėšyti kelnių ar sijono ar nepatogiai jaustis atsiremdamas į suolo atramą.
„Gali būti, kad haiku ant šio suolo skersinių ateityje dar daugės, nes esantys gali pabosti“, – sakė J.Zareckas.
Japonų nacionalinės poezijos forma
Haiku – pagrindinis ir svarbiausias šiuolaikiškos japonų poezijos žanras, kitaip dar vadinamas japoniška poetine fotografija, ne tik atspindi supantį pasaulį, bet ir leidžia plačiau į jį pažvelgti.
Tai trumpas trijų eilučių eilėraštis be rimo, kurio pirmojoje ir trečiojoje eilutėse yra po 5 skiemenis, antrojoje – 7, o iš viso – 17 skiemenų.
Haiku kilo iš japonų nacionalinės poezijos formos – pusės tankos – ir yra žinomas nuo XVI amžiaus.
Paprastai šis trieilis yra skiriamas kokiam nors metų laikui, jame visada yra tai atspindintis esminis žodis, taip pat būna dvi temos. Haiku gamta ir žmogus vaizduojami kaip neatskiriami dalykai ir dažnai yra epigramos turinio.
Japonijoje haiku yra plačiai naudojami kasdieniame gyvenime. Proginių haiku galima pamatyti ant telefono kortelių, taip pat mobiliųjų telefonų žinutėse, reklaminiuose lankstinukuose.
