Kovo mėnesį atlikta „Omnibuso“ apklausa atskleidžia, kad Lietuvos vyrai nepateisina smurto prieš moteris ir agresyvaus elgesio nelaiko vyriškumo požymiu. Tačiau kasdienės praktikos prieštarauja viešai pateikiamoms nuostatoms ir rodo šokiruojančius skaičius.
Smurto kaina – 1,5 mlrd. eurų
Kas devintas oficialiai užregistruotas nusikaltimas Lietuvoje padaromas šeimoje. Bent kartą per mėnesį moteris nužudoma intymaus partnerio. Per metus šis smurtas mums kainuoja daugiau nei 1,5 mlrd. eurų – tiek, kiek valstybės biudžete skiriama švietimo, kultūros ir poilsio reikmėms.
Sudėtingą situaciją dar labiau aštrina apklausos rezultatai. Du trečdaliai visų apklaustųjų sutiko su nuostata, kad jėgos panaudojimas yra vyriškumo požymis. Labiausiai nuliūdino 28 procentų moterų, kurios galvojo, kad vyro jėgos panaudojimas yra vyriškumo išraiška. Šie atsakymai parodo problemos aktualumą.
Vyriškumo normos paseno
Lygių galimybių plėtros centro, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Vilniaus miesto krizių centro komanda trečiadienį akcentavo, kad būtina keisti pasenusias vyriškumo normas ir elgesio modelius.
„Turime suprasti, kad smurtas intymaus partnerio ar artimoje aplinkoje yra latentinis nusikaltimas ir mes apie jį sužinome, kada jau būna labai stiprūs kūno sužalojimai. Dažniausiai viskas prasideda nuo psichologinio smurto, moters gniuždymo ir žeminimo“, – sakė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Pasak ekspertės, smurtautojas sukuria tokią aplinką, kad jo veiksmai būtų nematomi, o moteris jaustųsi pati kalta dėl to, kad tokioje situacijoje atsirado.
Jos teigimu, pasitaiko atvejų, kai moterys smurtauja prieš vyrą, tačiau dažnai tai būna atsakomasis smurtas, kai ji nebeapsikenčia ir mėgina duoti atsaką. Tai būna išskirtiniai pavieniai atvejai, kurie yra labai sureikšminami ir pamirštamas visas fonas, kuriame nukenčia 95 ar dar daugiau procentų moterų.
Ekspertės teigimu, užtenka kalbėti apie moteris kaip nukentėjusias, reikia akcentą perkelti vyrams, kad jie išsakytų savo poziciją ir formuotų visuomenės nuomonę.
Paspaudi „like“ – tampi smurtautoju
Dainininkas, TV laidų vedėjas Dominykas Vaitiekūnas aiškino, kad visuomenėje egzistuoja ir smurtas, kuris yra mažiau pastebimas – tai emocinis smurtas. Smurtautojais galima vadinti net ir tuos, kurie socialiniuose tinkluose paspaudžia „like“ po smurto ar patyčių tema.
„Aš pats esu smurtautojas, nes kartais paspaudžiu „like“. Labai daug kalbama apie išorinį fizinį smurtą ir jo pasekmes. Per mažai dėmesio skiriama emociniam smurtui. Daugelis iš mūsų smurtauja“, – teigė D.Vaitiekūnas.
Vyriškio teigimu, tokios visuomenės piktžaizdės, psichologinis portretas ir emocinis nestabilumas yra būdingas kiekvienam žmogui. Tačiau vienam aplinka ar knygos leidžia lengviau su tuo susitvarkyti, o kitam – ne.
„Ne kartą esu atsidūręs aplinkoje, kurioje kolegos imasi smurto ir ypač emocinio. Jei norime kurti geresnę visuomenę, taupyti valstybės pinigus ir gražiau gyventi, turime prie to prisijungti“, – ragino dainininkas.
Veidmainiauja prieš visuomenę
Vyrų krizių ir informacijos centro steigėjas Algirdas Meškauskas sako, kad vyrų nuomonę ir tikrąją situaciją padeda išsiaiškinti tiesūs klausimai: Ką darytumėte sužinojęs, kad jūsų žmona miega su kitu? Kas būtų, jei paaiškėtų, kad vaikas yra ne jūsų? Atsakymai į tokius ir panašius klausimus parodo tikrąjį veidą.
„Esame išmokę viešoje vietoje pasirodyti politiškai korektiški. Mes mokame veidmainiauti. Daugelis, kurie laikomi ne smurtautojais, realiai smurtauja“, – negailestingai dėstė A.Meškauskas.
Centro steigėjas kaip pavyzdį pasitelkė organizuojamus praktinius užsiėmimus: „Nesu matęs nė vieno vyro, kuris neturėtų paaiškinimų, kodėl smurtauja. Žiūrint iš to žmogaus pusės – visi paaiškinimai yra įtikinami. Dažniausiai jie kaltina moteris“.
Darbas su „vidiniu žvėrimi“
Paklausus, kaip galima situaciją pakeisti, A.Meškauskas buvo įsitikinęs, kad stereotipinis vyriško vaidmens suvokimas ir jo demonstravimas yra susijęs su smurto mastais.
„Padėjęs ranką ant širdies tikrai negalėčiau pasakyti, kad ir man nebūdingas stereotipinis požiūris į smurtą. Mes vyrai turime pažinti žvėrį savyje, jį prijaukinti ir su juo dirbti“, – patarė centro steigėjas.
Didžiausia bėda yra šeimos santykiai bendrąja prasme ir žmonių nesugebėjimas bendrauti. Būna šeimų, kuriuose vyru stereotipinis vaidmuo yra stipriai išreikštas, tačiau moteris nėra auka.
Pasak A.Meškausko, reikia bendrauti su tais vyrais, kurie nepadarė nieko blogo ir ugdyti jų požiūrį į vaikų auklėjimą bei šeimos santykius.
