Tai – vientisame tufo arba bazalto luite išraižytas armėnų tautos
sakralinis paminklas, kuris armėnams svarbiomis progomis statomas ten,
kur gyvena šios tautos atstovų. Dar nuo 301 metų pradėti statyti
chačkarai, kaip ir lietuvių mediniai kryžiai, yra įtraukti į UNESCO
Pasaulio kultūros vertybių paveldo sąrašą.
Šeštadienį tokia bazalto luito iškalta beveik 3 metrų aukščio stela
papuošė pietinę uostamiesčio Skulptūrų parko dalį. Chačkaras skirtas armėnų
genocido 100-osioms metinėms, kai Turkijoje buvo išžudyta pusantro
milijono šios seniausios krikščionių tautos atstovų.
Religinį simbolį pašventino aukštas armėnų dvasininkas, kuris yra
paskirtas Baltijos šalims. Iškilmingoje paminklo atidengimo
ceremonijoje dalyvavo ir kalbą pasakė Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Ara
Aivazianas, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Seimo narė Irina
Rozova.
Armėnams brangus ir svarbus simbolis pastatytas Liepų gatvėje priešais
savotišką Klaipėdoje gyvenančios bendruomenės centrą – viešbutį ir
restoraną „Ararat“. Jo šeimininko Garniko Kazariano senelis prieš
šimtmetį irgi tapo genocido auka.
Chačkaruose, o jų pasaulyje suskaičiuojama apie 75 tūkstančius,
būtinai turi būti iškaltas kryžius, saulės ir dangaus simboliai.
Tačiau paminklą puošiantys gausūs ornamentai visada yra skirtingi.
Įprastai būna iškalta viena akmeninės stelos pusė. Klaipėdoje
atsiradusį chačkarą iš kitų išskiria ir antroje pusėje iškaltas
lietuviškas tautine simbolika papuoštas kryžius, kurio projektą
klaipėdietis dailininkas Adomas Skiezgilas siuntė Armėnijoje paminklą
kūrusiems meistrams.
Klaipėdietišką chačkarą iš vientiso bazalto luito sukūrė Armėnijoje
žinomas bažnyčių restauratorius ir skulptorius Mušegas Tatojanas.
Padedamas dar keturių meistrų jis prie šio darbo užtruko 3 mėnesius.
Sudėtingais ornamentais išpintas akmeninis stelos paviršius yra tikras
meno kūrinys ir gerokai įspūdingesnis, nei kitose šalyse statomi
chačkarai.
Sukurti ir Klaipėdoje pastatyti chačkarą kainavo apie 30 tūkst. eurų,
kuriuos surinko uostamiesčio armėnų bendruomenės nariai, rėmėjai pačioje
Armėnijoje.
Klaipėdos armėnų bendruomenę VAN sudaro 220 narių. Visoje Lietuvoje
gyvena apie pustrečio tūkstančio armėnų.
Klaipėdoje pastatytas chačkaras yra trečiasis Lietuvoje. Pirmasis
chačkaras mūsų šalyje atsirado 2001 metais Kryžių kalne švenčiant 1700-ąsias
Armėnijos krikšto metines.
Po trejų metų lietuvių ir armėnų tautų draugystei skirtas armėnų
akmeninis kryžius buvo pastatytas Kauno Ąžuolyne, prie apskrities
viešosios bibliotekos. Jis buvo sukurtas armėnų vienuolio poeto šv.Grigaliaus
Narekiečio kūrinio „Sielvartinga giedojimų knyga“ tūkstantmečiui.
