Fantazija nėra nuomonė

Demokratijai labai svarbi lygybė. Kiekvienas visuomenės narys turi tam tikras prigimtines teises ir nei vienas teoriškai nėra prigimtinai lygesnis už kitą. Viena iš prigimintinių teisių yra asmeninė nuomonė. Kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo nuomonę ir ją laisvai reikšti žodžiu arba raštu. Arba kaip nors kitaip, kūrybiškiau.

Iš esmės ši teisė yra geros visuomenės pamatas. Kai nuomonė, būtent nuomonė, yra ne viena, kai niekas jos masiškai ir dogmatiškai neformuoja ir kiekvienas ją gali susidaryti laisvai. Be jokių suvaržymų bei kliūčių.

Todėl pastarojo meto reidai į M.Bartašiūnaitės namus, kaltinimai mesti politikams, laisviems leidiniams ir kiti VSD bei STT veiksmai iš esmės griauna visuomenę ir jos pamatines vertybes. Ne, rubliniai vatnikai, tikrai ne. Niekas čia nieko negriauna, nes jūs nesuvokiat, kas yra nuomonė, o kas yra tiesiog gyvenimas išgalvotoje paralelinėje visatoje.

Didžiausia problema yra paprasta. Viskas yra traktuojama kaip nuomonė. Nepaisant pasakymo kvailumo, bukumo ir tolumo nuo faktinės realybės, bet koks garsų mišinys išeinantis į laisvę automatiškai tampa nuomone.

Toks požiūris ne tik ydingas, bet ir labai pavojingas. Būtent taip susiformuoja religiniai susimetimai kaip mormonai ar scientologai. Būtent iš čia atsiranda šarlatanų ir pseudo profesionalių sėkmės patarėjų kultai, kai lyderis, šnekėdamas visiškas nesąmones, sugeba surinkti paskutinius pinigus iš juo tikinčių apgailėtinų vargšų.

Požiūris, kad viskas yra nuomonė, veda į tai, jog sakyti galima viską. Rėki, kad jei visi nesumes po 10 eurų, tai rytoj ateis pasaulio pabaiga ? Čia tik nuomonė. Aiškini, kad Lietuva yra žydmasonių satelitinė valstybė, skirta Rusijos įvaizdžiui diskredituoti ? Čia tik nuomonė. Pasakai kaimynui, kad nužudysi, jei kiekvieną dieną nekeps tau čeburėkų ? Vėl- tik nuomonė.

Ir nors paskutinį sakinį mūsų visuomenė apibrėžė atskirais įstatymais, tačiau tai yra lygiai tokia nuomonė, kokia išsakoma pirmuose dviejuose pasakymuose. Būtent.

Tai nėra nuomonė. Nuomonė yra subjektyvus komentaras tam tikra tema, o ne realybės neigimas.

Tai yra nuomonės pavyzdžiai. Nors paskutinis sąraše sakinys yra pakankamai mažai verta nuomonė. Nes prielaidos tokiam teiginiui, kad ir gali būti subjektyvios, šiuo atveju yra tiek statistiškai menkai tikėtinos, jog jau dalinai prieštarauja faktinei realybei.

O būtent faktinė realybė ir atskiria nuomonę nuo fantazijų. Pavyzdžiui mėgstamas nusišnekėjimas, kad Ukrainoje nėra Rusijos pajėgų nėra nuomonė. Tai yra faktų neigimas. Kaip ir klasikinis visi verslininkai vagej. Tai yra visiškai realybei prieštaraujantis teiginys, kas padaro jį visiška nesąmone, kuri negali būti traktuojama kaip nuomonė.

Lygiai tokios pačios nesąmonės yra šie liaudies prietarai: Kubilius Lietuvą praskolino; visi emigruoja; skola nesustabdomai auga; atlyginimai mažėja; kainos kyla; po euro viskas brangiau; Lietuva labiausiai korumpuota; Lietuvoj brangiau, nei Anglijoj; užsieniečiai žemę visą išpirks; prie sovieto buvo geriau; etc etc etc

Teigti šiuos dalykus yra tas pats, kas neigti gravitaciją. Visiems juos kaip kokią mantrą kartojantiems būtų labai naudinga išbandyti pastarąją. Geriausia, bent iš 30 metrų aukščio.

Nuomonė, kuri neigia empiriškai pakartotiniais tyrimais įrodomas tiesas, nėra nuomonė. Tai yra nieko vertas fantazavimas. Statistika, skaičiai ir realūs tyrimai parodo faktinę realybę. To neigimas parodo psichinius sutrikimus.

Kalbant paprasčiau, galime surengti apklausą, kurioje paklaustumėme, ar 3 daugiau už 1. Visiškai nepriklausomai nuo atsakymų- trys visada daugiau, nei vienas. Todėl visi, kurie atsakytų kitaip parodytų, kad nieko nesupranta apie matematiką ir jų nuomonė būtų visiškai bereikšmė ir niekam neįdomu, išsilavinimo stokos įtakota fantazija.

Tas pats galioja ir visoms kitoms temoms. Kur gal būt ne tokie akivaizdūs dalykai yra aptarinėjami su dideliu užsidegimu ir bandymu kažką įrodyti, nors aiškinama, kad vienas daugiau už tris. O visiems oponentams kolektyviai nusprendus nebešvaistyti laiko, įrodinėjantis nesąmonę nieko nelaimi. Jis ir toliau neigia faktinę realybę, tiesiog visi pavargsta jam tai aiškinti.

Kas dar svarbiau ir daugeliui sunkiau suvokiama- nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Jei tu neišmanai ekonomikos bei finansų ir mėgsti dažnai ginčytis tomis temomis, nes Zeitgeist ir R. Paulausko kartais paklausai, tai nereiškia, jog visi su tavim besiginčyjantys yra JAV masonų pakalikai.

Tai tiesiog reiškia, kad tavo šaltiniai buvo visiškai niekam tikę ir patys nieko nesuprato apie tai, ką kalba. O tu, suprasdamas dar mažiau, nesąmones priėmei kaip tiesą ir dabar jas skleidi aplink. Būtent visų aplinkinių, o ypač tos srities profesionalų, pajuoka turėtų būti puikus indikatorius, kad nusišnekama.

Jei žmogus yra geras literatas arba šiaip kažkuo nusipelnęs, ar turi Dr. prieš savo vardą, tai dar nesako, kad jis geras politikas, ekonomistas ar finansininkas. Tiksliau tai sako, kad jis greičiausiai prastas tiek tas, tiek tas, tiek tas. Nes didžiąją dalį savo gyvenimo paskyrė visiškai kitiems dalykams.

Negali būti jokio „bet gi protingas žmogus, tiek daug pasiekė“, todėl reikia klausyti. Tai visiškai nesusiję dalykai. Žmogus gali būti išskirtinai protingas savo srityje, tačiau visiškai niekam tikęs ir nieko nesusigaudantis kitoje. Kaip bebūtų, jo perdėtas pasitikėjimas savimi dėl buvimo profesionalu savo profesinėje terpėje gali pavirsti į norą pamokyti visus visais klausimais. Nepaisant realios nekompetencijos.

Tačiau ne apie tai. Grįžtant prie pagrindinės temos, svarbiausia visuomet sustoti ir pagalvoti, ar tikrai tai, ką tu reiški kaip nuomonę, neprieštarauja fizinei faktinei realybei. Juo labiau, jei kalba vyksta apie kažkieno kito nuomonę. Nes tada pasimesti dar lengviau.

Kartais tikrai nėra sunku susipainioti ir pasiduoti gerai sulipdytiems jokio loginio pagrindo neturintiems argumentams. Svarbiausia neįklimpti per giliai ir supratus, kad stovima ne toje pusėje, sudėti ginklus ir atsiprašyti už pradinį kvailumą. Bei visuomet prisiminti, kad nuomonė negali būti bet kokia ir apie bet ką. Nuomonė negali prieštarauti realybei.

Todėl kai kažkas rėkia, jog Lietuvoje pareigūnai žudo laisvą žodį atlikinėdami kratas, pirmiausia pagalvokit, koks tas žodis buvo. Ir ar tai buvo pigi propaganda, neturinti nieko bendro su realybe, ar kažko verta nuomonė. Greičiausiai devyniais iš dešimties atvejų tai bus pirmas variantas.

Nuomonė yra subjektyvaus asmeninio požiūrio išraiška, nesikertanti su faktais ir realiu pasauliu. Jei kažką galima įrodyti empiriškai, tai nebe nuomonė. Tai hipotezė, kuri gali būti arba patvirtinta arba atmesta. Jei ji atmesta, ji niekam nebereikalinga ir tampa tiesiog fantazija. O fantazijoms vietos normaliose diskusijose nėra.

Tad nebijokit rėkiančių, kad visi gali turėti ir reikšti savo nuomonę. Kartais reiškiama visai ne nuomonė, o gražiai supakuotos kvailystės. Į kurių reiškimą teisės neturi niekas.