Studijuoti į Lietuvą grįžta ir dėl ilgesio, ir dėl perspektyvų

Valstybinio studijų fondo duomenimis, praėjusių metų rudenį Lietuvos aukštosiose mokyklose mokėsi kiek daugiau nei pusantro šimto į Lietuvą studijuoti sugrįžusių užsienio lietuvių, rašoma „Lietuvos ryto“ priede „Studijų naujienos“. 

Studijuoti į Lietuvą jaunuoliai sugrįžta ne tik iš tokių artimų kaimyninių šalių kaip Lenkija, Rusija, Latvija ar Baltarusija. Tėvynėje kibti į mokslus pasiryžę tautiečiai iš Ukrainos, Moldovos, Gruzijos ar net Jungtinių Amerikos Valstijų, Brazilijos ir Kazachstano.

Lietuvoje studijuojančiam užsienio lietuviui Rimantui Zagrebajevui, prieš dešimtmetį dar gyvenusiam Rusijoje, sprendimą atvykti į tėvynę priimti nebuvo sunku.

„Grįžau dėl vaikiškos svajonės, tad jokių gluminančių klausimų, ar reikia važiuoti, man nekilo. Kai atvykau į Lietuvą, man buvo vos trylika metų, tai ir įsivaizdavimas buvo toks, kad tai lyg atostogos. Kai mama pasiūlė pagalvoti apie galimybę mokytis Lietuvių namuose, pirmiausia ir įsivaizdavau, kad tai bus tarsi poros mėnesių vasaros stovykla, bet buvo tikrai ne taip“, – pasakojo pašnekovas.

Pradėti mokytis lietuvių kalba jam nebuvo lengva.

„Atvykęs galėjau susikalbėti lietuviškai, bet skaityti ir rašyti sekėsi sunkiai. Tik sustiprintas lietuvių kalbos mokymasis ir tai, kad mokytojai neskaičiavo savo darbo valandų, leido išmokti gramatiką, patobulinti pačią kalbą“, – patyrimais dalijosi studentas.

R.Zagrebajevas pasakojo, kad būdavo dienų, kai norėdavo pirkti bilietą, sėsti į traukinį ir važiuoti į Maskvą, bet tokios mintys greitai praeidavo.

R.Zagrebajevas 2004-aisiais į tėvynę sugrįžo iš Maskvos, o baigęs Lietuvių namų mokyklą įstojo į Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutą. Po žurnalistikos bakalauro studijų R.Zagrebajevas nusprendė tęsti studijas Lietuvoje ir šiuo metu studijuoja tarptautinę komunikaciją Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete.

„Kadangi vidurinį išsilavinimą įgijau Lietuvoje, nusprendžiau, kad į užsienį išvykti tikrai nenoriu, be to, esu tikras, jog reikia grąžinti bent dalį to, ką į mane investavo Lietuva“, – kalbėjo R.Zagrebajevas.

Ką patartų jaunam žmogui, kuris šiuo metu mąsto apie galimybę sugrįžti studijuoti į Lietuvą?

„Tiems, kurie apie tai dar tik galvoja, siūlau labai gerai įvertinti, kiek laiko reikės patobulinti ar pramokti lietuvių kalbą. Taip pat vykstant mokytis reikia žinoti, kas ištikus bėdai tau pagelbės, nuves ten, kur reikia. Man tas kelrodis buvo Vilniaus lietuvių namai“, – sakė R.Zagrebajevas.

Studijos – tai ne tik rymojimas prie knygų bibliotekoje, o visapusiška pažintis su šalimi: „Tau parodo ne tik Vilnių ar Kauną, bet ir Naujininkus ar kokį nors užmiesčio rajoną. Atvykęs didelio šoko nepatyriau, bet mentaliteto skirtumus pajutau.

Tikrai nesigailiu, kad sugrįžau. Daug tikslų ir planų jau įgyvendinau. Lietuviams gera čia sugrįžti, nes jais rūpinamasi ir skiriama daug dėmesio, be to, ieškant darbo ar imantis kitos veiklos, tas faktas, kad esi sugrįžęs į tėvynę, suteikia nemažai privalumų“, – kalbėjo pašnekovas.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete finansų studijas pasirinkusi Goda Tamutytė sugrįžo į Lietuvą baigusi vidurinę mokyklą Jungtinėje Karalystėje.

„Iš Lietuvos su šeima išvykome, kai man buvo 11 metų. Visuomet norėjau grįžti į Lietuvą, nesakyčiau, kad kitoje šalyje pavyko puikiai pritapti, ten žmonės ir kultūra kitokie.

Dar mokydamasi vidurinėje mokykloje tėvams nuolat kartodavau, kad vos ją pabaigusi sugrįšiu į Lietuvą. Taip ir padariau“, – pasakojo studentė.

Mergina sunkumų dėl lietuvių kalbos neturėjo, mat namuose buvo kalbama lietuviškai, nuolat skaitė knygas gimtąja kalba: „Tėtis pykdavo išgirdęs namuose kalbant angliškai, visuomet primindavo, kad turime savo kalbą.“

Paklausta, ar studijų pradžia tėvynėje buvo lengva, G.Tamutytė sakė, kad teko padirbėti, kol buvo sutvarkyti reikiami dokumentai, atliktas turimų atestatų vertinimas.

„Dokumentų tvarkymas užtruko apie metus, bet vėliau jokių problemų tikrai nekilo. Manau, kad į Lietuvą studijuoti grįžtantis jaunimas turi puikių galimybių, tik reikia jų pačių noro. Savo sprendimo sugrįžti tikrai nesigailiu ir jokiu būdu šios patirties į nieką kitą nekeisčiau“, – kalbėjo G.Tamutytė.

Skatina grįžti

Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis teigė, kad sugrįžtančiam jaunimui Lietuva patraukli: „Svarbu, kad jauni žmonės sugrįžtų į savo tėvynę. Dalis grįžtančiųjų net gimę ne Lietuvoje, kiti išvyko tik pradėję mokytis mokykloje ar dar anksčiau. Šiems jauniems žmonėms stengiamės sudaryti kuo geresnes sąlygas grįžti studijuoti ir susieti savo ateitį su Lietuva.“

Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vedėjos Virginijos Rinkevičienės teigimu, kalbant apie užsienio lietuvių galimybes studijuoti Lietuvoje, vienu svarbiausių iššūkių tampa stojimo sąlygų suvienodinimas, nes iš viso pasaulio į Lietuvą grįžtantys jaunuoliai turi skirtingus žinių įvertinimus: „Remiame ir skatiname jaunimą grįžti studijuoti Lietuvoje.

Mokydamiesi įvairiose šalyse jie baigia labai skirtingas mokymo programas, jų pasiekimai vertinami pagal skirtingas sistemas. Šie jaunuoliai, stodami į Lietuvos aukštąsias mokyklas, negali vienodai konkuruoti su mokyklas tėvynėje baigusiais abiturientais, tad į visa tai yra atsižvelgiama.“

Ar grįžtantiems studijuoti lietuvių kalbos mokėjimas yra pagrindinė sąlyga? „Ne, bet būtina atkreipti dėmesį į tai, kad studijos, ypač bakalauro, dažniausiai organizuojamos lietuvių kalba. Kad galėtų studijuoti, jaunuoliai turi mokėti lietuviškai. Būsimasis studentas, kuris vidurinėje mokykloje nesimokė lietuvių kalbos ir neturi jokio įvertinimo, privalo išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą“, – kalbėjo V.Rinkevičienė.

Pašnekovės teigimu, tokia įskaita tėra būdas patikrinti, ar žmogus sugebės lietuvių kalba studijuoti: „Įskaitos sudėtingumas priklauso nuo to, kokią studijų programą žmogus pasirinko. Iš pasirinkusių, pavyzdžiui, humanitarinių mokslų studijų programas reikalaujama labai gerai mokėti lietuvių kalbą, o norintiems studijuoti technologijos mokslus ar menus reikalavimai yra mažesni.“

Kalbėdama apie sugrįžtančiuosius V.Rinkevičienė pabrėžė, kad itin aktyviai jaunimas į Lietuvą parvyksta iš lietuvių etninių žemių, kuriose lietuvių bendruomenių veikla turi senas tradicijas, tačiau esama ir naujų reemigracijos tendencijų: „Vis daugiau jaunimo sugrįžta iš Europos Sąjungos šalių, tokių kaip Jungtinė Karalystė ar Airija.

Į šias šalis vaikai veikiausiai išvyko jau būdami tokio amžiaus, kai vidurinę mokyklą pradėjo lankyti Lietuvoje, vėliau tęsė mokslus užsienyje. Jie jau gali objektyviai įvertinti abiejų švietimo sistemų privalumus ir trūkumus, kaip pats žmogus jaučiasi vienoje ar kitoje aplinkoje. Neretai apie studijas Lietuvoje galvoti skatina ir tėvynės ilgesys, likę draugai ir artimieji“, – kalbėjo pašnekovė.

Į ką turėtų atkreipti dėmesį jaunuoliai, kurie šiuo metu svarsto apie sugrįžimą į Lietuvą studijuoti?

„Reikia labai gerai apmąstyti, kokias studijas norisi rinktis ir kokios turimos galimybės. Būtina įvertinti ir būsimų studijų perspektyvas“, – kalbėjo V.Rinkevičienė.

Specialistės teigimu, iš užsienio lietuvius į tėvynę vilioja ne tik jos ilgesys, bet ir kvietimai studijuoti lengvatinėmis sąlygomis: „Atvykstantiems užsienio lietuviams prie jų stojamojo konkursinio balo papildomai pridedamas vienas balas, o jei jaunuolis atvyko baigęs lietuvišką bendrojo ugdymo mokyklą užsienyje, tuomet jam pridedamas dar vienas papildomas balas.“

Dalis jaunuolių, matydami, kad negalės įstoti į norimą specialybę toje šalyje, kurioje gyvena, ryžtasi bandyti savo laimę Lietuvoje. „Tokius norus reikia labai gerai pasverti, nes, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje labai anksti prasideda moksleivių profiliavimas ir vyresnėse klasėse mokomasi tik konkrečių pasirinktų dalykų.

Būta atvejų, kai žmogus svajoja apie medicinos studijas Lietuvoje, o vidurinio išsilavinimo dokumente nėra nei biologijos, nei chemijos – tik socialinių mokslų dalykų įvertinimai“, – sakė V.Rinkevičienė.

Užsienio lietuviams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose, suteikiama ir finansinė parama.

Jie gali gauti stipendiją, kuri skiriama pagal mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, skiriamą atsižvelgiant į studento socialinę padėtį. Stipendijos dydis – 113 eurų (390 litų), o vienkartinė socialinė išmoka, nelygu šeiminė padėtis, gali svyruoti nuo 203 eurų (700 litų) iki 319 eurų (1100 litų).

V.Rinkevičienė teigė, kad užsienio lietuvius į tėvynę vilioja ne viena studijų programa, tarp grįžtančiųjų populiarios įvairios studijų sritys.

„Dauguma šių jaunuolių yra labai socialiai aktyvūs. Turime veikiantį užsienio lietuvių studentų klubą, kurio tikslas – pagelbėti iš užsienio atvykusiam jaunimui kuo lengviau prisitaikyti Lietuvoje, skatinti jo pilietiškumą. Šie jaunuoliai ne tik buria pasaulio lietuvių jaunimą, bet ir aktyviai dalijasi patirtimi, imasi naujų projektų, rengia edukacines programas“, – kalbėjo pašnekovė.

Paklausta, ar po studijų Lietuvoje didžioji dalis šių studentų pasilieka, ar sugrįžta į tas šalis, iš kurių atvyko, pašnekovė sakė: „Tikslios statistikos neturime, bet akivaizdu, kad didesnė studijas Lietuvoje baigusių užsienio lietuvių dalis tėvynėje ir pasilieka“, – sakė V.Rinkevičienė.