Dabartinį politinį gyvenimą jau daug dažniau valdo interesai nei idealai. Paradoksas, kad į šį Seimą su tariamos pedofilijos skandalo pagrindu įkurtos „Drąsos kelio“ partijos vėliava patekusį A.Patacką keičia aktorius A.Nakas.
Šį itin prieštaringai vertinamą asmenį pats A.Patackas negailestingai kritikavo dėl jo proputiniško požiūrio ir visiškai nuo jo atsiribojo.
Kai JAV pasislėpė pedofilijos skandalo įpūtėja ir „Drąsos kelio“ lyderė N.Venckienė, partija visiškai pakriko, išsilakstė jos frakcija Seime. Bet įstatymas numato, kad laisvą daugiamandatėje apygardoje išrinkto parlamentaro vietą turi užimti gretimas partinio kandidatų sąrašo asmuo. Tad taip A.Nakui ir pavyko prasibrauti į Seimą.
Šiomis dienomis įvyko ir daugiau valdžios rokiruočių. Socialdemokratai taikiai išsprendė įtampą jų partijoje kėlusią, o opozicijai patogiu kritikos taikiniu galėjusią tapti tėvo ir sūnaus Bradauskų problemą.
Galima sakyti, kad kairiuosius mainyti jiems priklausiusį, ko gero, įtakingesnį Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininko postą, kurį užėmė jų atstovas B.Bradauskas, į „tvarkiečiui“ R.Žemaitaičiui tekusią Ekonomikos komiteto vadovo kėdę privertė opozicijos lyderis A.Kubilius.
B.Bradausko sūnui Dainorui laimėjus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko konkursą, A.Kubilius įžvelgė interesų konfliktą ir pareikalavo keisti Finansų ir biudžeto komiteto vadovą– mat šis komitetas vykdo parlamentinę VMI kontrolę.
Čia, ko gero, iš tiesų yra prie ko kibti, nors inspekcija ir pavaldi ne Seimui, o Finansų ministerijai, be to, beveik metus D.Bradauskas laikinai ėjo VMI viršininko pareigas. Tačiau iki šiol interesų konflikto problemos niekas nekėlė.
Iš pradžių socialdemokratai neketino įsiklausyti į opozicijos lyderio žodžius, aiškindami, kad negresia joks interesų konfliktas. O trauktis iš posto nenorėjęs B.Bradauskas piktinosi, kodėl jis, išauginęs gabų sūnų, turi dėl to nukentėti.
Bet premjeras A.Butkevičius iškart laikėsi kitos nuomonės. Jis viešai pareiškė, kad geriau būtų B.Bradauskui pasitraukti, net jei teisininkai formaliai ir nenustatytų interesų konflikto jam toliau pirmininkaujant sūnaus įstaigą prižiūrinčiam komitetui.
Nekalbant apie teisinius niuansus, socialdemokratų lyderis parodė įžvalgumą politiniu požiūriu. Juk aišku, kad opozicija nepraleistų progos įgelti valdantiesiems, kai tik B.Bradausko vadovaujamam Seimo komitetui tektų svarstyti mokesčių reikalus.
Negana to, susidarė konfliktinė situacija ir pačioje partijoje. B.Bradauskas – įtakingas jos narys, jautėsi, kad socialdemokratai linkę jį remti, užtarimo politikas sulaukė ir iš valdančiosios koalicijos partnerių. Kita vertus, galėjo nukentėti A.Butkevičiaus autoritetas, jeigu jo nuomonės nebūtų paisoma.
Taigi gaisrą galinčios sukelti kibirkštys nugesintos sumanius, kad dviejų komitetų vadovai turėtų susimainyti postais. Gal ir kils kokių nesklandumų organizuojant komitetų darbą, bet politinė ramybė šiuo atveju, matyt, svarbiau.
Tuo metu kitai įstaigai – Valstybės saugumo departamentui (VSD) – vadovų kaita žada ne ramybę, o sukrėtimus.
Būtent tokių permainų tikisi prezidentė D.Grybauskaitė iš jos siūlymu VSD generaliniu direktoriumi Seimo paskirto D.Jauniškio. Mat, anot šalies vadovės, VSD iki šiol tik stebėjo situaciją, rašė daug pažymų, bet neužsiėmė grėsmių prevencija ir jų šalinimu.
Rodydama pirštu į savo pačios anksčiau parinktą, bet antrajai kadencijai neskirtą VSD direktorių G.Griną, prezidentė išrėžė, kad stebėtojų nebereikia, todėl ji ir suradusi naują tvirtą vadovą.
Tokie žodžiai verčia ir suklusti. Sunku pasakyti, kaip VSD turės šalinti Lietuvai kylančias grėsmes ir pavojus. Juk mūsų šalis – ne Rusija, kurios specialiosios tarnybos gali vykdyti slaptas operacijas užsienyje, gal net žudyti savo priešus, nekreipdamos dėmesio į tarptautinę teisę.
Lyg ir svarbiausia VSD užduotis – užsiimti žvalgyba, rinkti informaciją.
Kita vertus, prezidentės supliekto G.Grinos veiklą daugelis parlamentų ir šiandien vertina visai teigiamai.
Regis, ir pačiai D.Grybauskaitei dabar jau buvęs saugumo vadovas pradėjo aiškiai nepatikti tik maždaug prieš metus, kai dėl žiniasklaidai nutenkintos slaptos VSD pažymos apie tikras ar tariamas galimas atakas prieš prezidentę įtariamąja tapo jos patarėja D.Ulbinaitė.
Dėl VSD vadovų politikos užkulisiuose netyla įvairios diskusijos. Tarkime, primenama, kad ir G.Grina, ir D.Jauniškis – kariškiai, nors demokratiniam pasauliui įprasčiau saugumo tarnybų, kaip, beje, ir gynybos ministerijų, vadovais skirti civilius. Taip garantuojama kariškių ir sukarintų žvalgybų politinė kontrolė.
Kad ir kaip būtų, matyt, daugiausia lemia konkreti vadovo asmenybė.
Juk, pavyzdžiui, buvusi krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė, nors ginklą savo rankose laikiusi tik prieš televizijos kameras, atrodė panašesnė į karingą rikiuotės generolą negu į diplomatišką civilį.
Todėl tik ateitis parodys, ar naujasis VSD vadovas kario ir žvalgo profesionalumą sugeba derinti su politiniu įžvalgumu ir atsakingumu.
