Teigiama, kad šio fakulteto Vizualaus meno katedros vedėjas P.Griušys savo pavaldines – skundo autorę ir dvi jos koleges – be jų sutikimo nufotografavo darbo vietoje ir iš nuotraukų nutapė jų portretus pavaizduodamas moteris nuogas.
Po to kūrinys be jų sutikimo buvo viešai eksponuojamas. Skundo autorė Jūratė Jarulytė-Weiss įsitikinusi, kad tokiu būdu akademinėje erdvėje toleruojama patyčių ir diskriminacijos lyties pagrindu situacija.
Jos kolegės Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė ir Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė sakė savo vadovui esančios atlaidesnės.
P.Griušys teigė norėjęs tik pajuokauti, bet moterys pokšto nesupratusios. Skandalingą situaciją Kaune aiškinęsis Vilniaus dailės akademijos rektorius Audrius Klimas mano, kad J.Jarulytė-Weiss per skaudžiai reagavo į menininko saviraišką.
Nutapė nuogas moteris
Kauno paveikslų galerijoje kasmet rengiama paroda-konkursas „Geriausias metų kūrinys“.
Jame geriausius per praėjusius metus sukurtus darbus pristato profesionalūs Kauno menininkai. Nugalėtojus renka parodos, kurios pasižiūrėti kasmet užsuka šimtai žmonių, lankytojai ir vertinimo komisija.
Parodoje-konkurse beveik kasmet dalyvauja žinomas tapytojas profesorius P.Griušys. 59 metų dailininkas šiemet pristatė tapybos darbų ciklą „Jų ieško policija“. Tai – 15 drobių. 12-oje pavaizduotos beždžionės. Trijose – rubensiškų formų nuogos moterys.
Atpažino savo veidus
Nuo sausio vidurio iki vasario 16-osios vykusios parodos lankytojai, apžiūrinėdami šio menininko darbą, atpažino, kad trijų moterų veidai panašūs į žinomų Kauno menininkių ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojų.
Darbas parodoje kabėjo kelias savaites. Menininkų bendruomenėje kilus apkalboms, moteris vaizduojantys paveikslai dingo. Parodos uždarymo metu žiūrovai pamatė ne visą darbų ciklą, tačiau publika išrinko jį geriausiu metų kūriniu.
Iškart pagrasino teismu
Jau tada P.Griušys pasakojo, kad pamačiusios kūrinį pavaldinės ėmė reikšti nepasitenkinimą ir grasinti teismais: „Moterys man pradėjo grasinti teismais.
Matyt, nepatiko, kad nutapiau tokias gražias. Todėl paveikslai ir dingo iš ekspozicijos. Dėl to nepykstu. Parodysiu juos kitoje parodoje.“
Dailininkas tikino, kad kolegių portretus nutapė pokštaudamas: „Katedroje vykusio posėdžio metu su kolegėmis susiginčijome. Tada ir pasakiau, kad jas nutapysiu. Taip ir padariau.“
Įžeidė pašaipūs komentarai
Tačiau įsižeidusios moterys savo vadovo juokų nesuprato. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą pasiekė vienos nutapytų moters – 42 metų J.Jarulytės-Weiss skundas. Buvo pradėtas tyrimas dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir priekabiavimo prie lyties darbo vietoje.
Menininkė teigė, kad buvo įžeistas jos asmens orumas – siekta sukurti ir buvo sukurta bauginanti, priešiška, žeminanti, įžeidžianti aplinka, nes paveikslus viešai aptarinėjo ir studentai, ir dėstytojai. Buvo komentuojama, šaipomasi, kikenama.
Moteris taip pat įsitikinusi, kad akademinėje bendruomenėje buvo toleruojamas žmogaus teises pažeidžiantis ir orumą žeminantis elgesys.
Ypač linksminosi dėstytojai
J.Jarulytė-Weiss pirmiausia kreipėsi į fakulteto dekanatą. Moteris gavo atsakymą, kad akademijoje dirbančio menininko individuali kūryba yra nevaržoma ir negali būti cenzūruojama darbdavio.
J.Jarulytė-Weiss įsitikinusi, kad susiklosčiusią situaciją dekanate bandyta sumenkinti ir pateikti kaip asmeninį, akademinėje bendruomenėje nereikšmingą įvykį.
„Parodoje atsiradus paveikslams susidarė nemaloni situacija. Studentai nežinojo, kaip į juos reaguoti. Kitiems, ypač dėstytojams, buvo juokinga.
Kadangi akademijos vadovybė niekaip nereagavo, sakė, kad tai mūsų asmeninis reikalas, kreipiausi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą“, – „Lietuvos rytui“ sakė J.Jarulytė-Weiss.
Dvi kolegės – atlaidesnės
Kitos jos kolegės buvo atlaidesnės. 52 metų A.Barzdukaitė-Vaitkūnienė sakė, kad su P.Grušiu nekonfliktuoja: „Kiekvienas turi savo nuomonę ir gali ją reikšti. Man ši istorija – jau praeitis. Su P.Griušiu sveikinamės ir bendraujame.“
Kita skandalingos istorijos heroje tapusi menininkė 38-erių J.Aukštikalnytė-Varkulevičienė sakė, kad akademijoje dirba išsilavinę žmonės, todėl su P.Griušiu taip pat bendraujanti darbo reikalais.
Bijos sakyti komplimentus
Sužinojęs apie kolegės skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai P.Griušys prisipažino, kad to tikrai nesitikėjo: „Ir dabar sakau, kad norėjau pajuokauti. Nieko įžeisti nesiekiau.
Nemaniau, kad kas nors taip įsižeis, kad istorija pagarsės per visą Lietuvą. Beje, jei būčiau norėjęs, moterų portretai būtų buvę realistiškesni. Dabar veidai tik panašūs į kolegių.“
P.Griušys tikino, kad nuo šiol kolegėms bijos net pasakyti „Labas rytas“ ar tarti komplimentą: „Gal ir tai bus palaikyta priekabiavimu?“
Svarstė etikos komisija
Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymuose dėl seksualinio priekabiavimo ar priekabiavimo atsakomybė numatyta ne priekabiavusiam asmeniui, bet įmonės vadovui.
Vilniaus dailės akademijos rektorius A.Klimas sakė, kad šios aukštosios mokyklos vadovybė į susiklosčiusią situaciją reagavo – Kaune vyko akademijos senato Etikos komisijos posėdis.
„Deja, jame pati J.Jarulytė-Weiss nedalyvavo, nors buvo žadėjusi, todėl išgirsti jos nuomonės nepavyko. P.Griušys visų trijų kolegių viešai atsiprašė. Dvi jam atleido“, – sakė A.Klimas.
Rektorius mano, kad žmonės įvairiai reaguoja į tai, kas juos liečia asmeniškai. Šiuo atveju J.Jarulytės-Weiss reakcija jam atrodanti perdėta.
„P.Griušys tikrai nebandė niekam kerštauti. Nederėtų varžyti menininko sumanymų. Mano nuomone, jo darbuose seksualinio priekabiavimo apraiškų sunku įžvelgti. Geranoriškai sprendžiant konfliktą buvo galima susitarti gražiuoju. Tačiau kiekvienas turi teisę ginti savo nuomonę“, – sakė A.Klimas.
Tokį atsakymą jis ketina išsiųsti ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.
