Užantyje glausdama butelį ji sakė girdėjusi apie paprotį nuo Didžiojo ketvirtadienio praustis tik šaltinio vandeniu.
Jos draugė Antanina taip pat prie Dvarčionių šaltinio atskubėjo išgirdusi apie šį paprotį.
„Nusipraususios tokiu vandeniu sveikatos tikrai neprarasime“, – šypsojosi moterys.
Nuo Didžiojo ketvirtadienio iki Velykų šaltinio vandeniu reikia praustis kuo anksčiau – kol saulė nepatekėjo ir paukščiai dar nečiulba.
Anksčiau žmonės tikėjo, kad tokios procedūros pagerina sveikatą visiems metams.
Beje, praustis tomis dienomis reikia kuo dažniau, iki 12 kartų. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti rankoms.
Leokadija minėjo, kad pensininkai šaltinio vandeniu prausiasi ne tik žinodami šį paprotį, bet ir iš taupumo.
Dažnai šaltinio vandens į namus parsivežantis Raimondas stebėjosi, kad prieš Velykas prie Dvarčionių šaltinio kartais net eilė nutįsta. Iš stovinčių joje vilniečių vyrui taip pat teko išgirsti, kad žmonės vandenį naudoja ne tik kavai ar arbatai virti.
„Mūsų keturių asmenų šeima dar nesiprausia šaltinio vandeniu, bet per savaitę jo sunaudojame apie 50 litrų“, – pasakojo vilnietis.
Dvarčionių šaltinio, trykštančio Aukštagirio miško pakraštyje, vandens kokybę specialistai vertina taip: gėlas, turi mažai mineralinių medžiagų, santykinai kietas. Nitratų jame nedaug.
Pasak Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjo Kęstučio Kadūno, miesto šaltiniuose yra gerokai didesnė nei kituose druskų koncentracija.
Tai – miesto daromas poveikis. Todėl, tiriant vandenį, jame būtina matuoti ir nitratų kiekį.
Dvarčionių šaltinis yra toliau nuo miesto, todėl jame nitratų nedaug.
Pasak K.Kadūno, savivaldybė atlieka aplinkos monitoringą, stebi ir sostinėje trykštančių šaltinių vandens kokybę. Ne tik cheminę jų sudėtį, bet ir mikrobinę taršą. Dažniausiai miesto šaltiniuose yra ir bakterijų.
Prisiminę paprotį prieš didžiąją metų šventę – Velykas – praustis šaltinio vandeniu, vilniečiai šią savaitę skubėjo prie Dvarčionių pasisemti ir į namus parsivežti čia trykštančio šaltinio vandens.
