Ketvirtadienį VII Kauno tvirtovės forte vyko fortais
besidominčių istorikų ir naujosios miesto tarybos atstovų
susitikimas, kuriame būsimoji miesto valdžia supažindinta su Kauno
tvirtovės problematika, aptarti galimi būsimi darbai.
Kaip BNS sakė susitikime dalyvavęs visuomeninės organizacijos
„Vieningas Kaunas“ direktorius tarybos narys Povilas Mačiulis,
aptartas trijų pagrindinių darbų planas, jam pritarė visi
susitikime dalyvavę miesto politikai.
„Artimiausi planai yra tokie: iš karto po pirmojo tarybos
posėdžio, po inauguracijos siekti – tai galbūt užtruks ir
ilgėliau – kad visi mieste esantys fortai būtų miesto turto
balanse ir miestas, norėdamas įgyvendinti kiekvieno atskiro forto
idėjas, galėtų disponuoti tuo turtu. (...) Antras dalykas, siekti,
kad fortai taptų atviri. Kaip mes gražiai bekalbėtume apie fortus,
dalis jų iki šiol yra nepasiekiami. (...) Trečias dalykas, kurį
būtinai reikia padaryti – paskirti atsakingus asmenis už visą
fortifikavimo sistemą mieste: savivaldybėje ar organizacijoje prie
savivaldybės turi būti kažkokie žmonės, kurie galėtų dėlioti
ilgalaikę strategiją ir kasmetinius planus“, – teigė
P.Mačiulis.
VII fortą valdančios viešosios įstaigos „Karo paveldo
centras“ direktorius Vladimiras Orlovas po susitikimo sakė
teigiamai vertinantis tarybos narių požiūrį į fortus.
„Esminis skirtumas tarp buvusios valdžios ir esamos yra galbūt
tas, kad anksčiau buvo kalbama, jog fortus būtinai reikia per Turto
banką privatizuoti, surasti jiems naujus šeimininkus, ir tai yra
vienintelis įmanomas kelias vardan jų ateities, nes miestas neturi
ir niekada neturės tiek pinigų, kad juos sutvarkytų savarankiškai.
Dabartinė valdžia sako, kad miesto turtas turi priklausyti
miestui“, – kalbėjo V.Orlovas.
Jis pabrėžė, kad naujajai tarybai šiuo ir panašiais
klausimais dar teks įtikinti administraciją, kuri atlieka lemiamą
vaidmenį sprendžiant tokių objektų likimo ir finansavimo
klausimus.
Diskutuota apie VI fortą, kuriame savivaldybė planuoja įrengti
muziejų. Pasak V.Orlovo, taip pat svarbu, kad fortai atsidurtų
strateginiuose miesto dokumentuose, kuriuose dabar minimi tik tarp
kitko.
„Žvelgiame pakankamai atsargiai – matysime, kaip seksis.
Optimizmo irgi yra, yra įvairių idėjų, kurias norėtųsi
realizuoti, bet jos bus įmanomos tik su labai rimtu miesto valdžios
pritarimu ir su pakankamai rimtu jų darbu su ministerijomis ir
Vyriausybe“, – apibendrino V.Orlovas.
Kauno tvirtovės fortai pastatyti XIX amžiaus pabaigoje ir XX
amžiaus pradžioje, Rusijos imperijos caro Aleksandro II įsakymu.
