Bet būtent šįsyk net keliose savivaldybėse rinkimų rezultatai panaikinti Vyriausios rinkimų komisijos sprendimais, ir, kas ne mažiau svarbu, tokie sprendimai apginti teismuose. Taigi, Šilutėje rinkimai vyks iš naujo. Trakuose rinkimai vyks iš naujo. Na, o Širvintose iš naujo vyks antrasis rinkimų ratas – mero rinkimai. Tai – dar ne viskas: Kalvarijoje jau išrinktas asmuo, būsimas savivaldybės tarybos narys neteko mandato dar nepradėjęs eiti pareigų.
Visi šie rezultatai panaikinti dėl tos pačios priežasties – balsų pirkimo. Bet, kaip rašiau, balsų pirkimų būtų ir anksčiau – kodėl VRK sukruto tik dabar? Ar dėl to, kad VRK pirmininką pavainojo pati Prezidentė, ir net pastebėjo, kad jam metas į pensiją (nors prezidentė galių atstatydinti VRK pirmininką neturi)?
Gal ir dėl to – kaip sakoma politinėje klasikoje: „kas galėtų paneigti, kad...“ Bet net ir prezidentė būtų bejėgė, jeigu VRK neturėtų teisinio pagrindo veiksmui. VRK dažnai pavadinama „rinkimų prievaizdu“. Prievaizdas, jeigu prisimintume mokyklos suolą – tai toks nelabai geranoriškas žmogus su botagu, šventinantis velkančių lažą baudžiauninkų nugaras.
Ypač jeigu pastarieji užsiima ne tuo, kuo reikia. Dabar nenagrinėsim, kiek ši alegorija atitinka rinkimų procesą, bet štai to botago rinkimų pažeidėjų nugaroms žymėti VRK ilgai tiesiog nelabai turėjo. Arba jis buvo gerokai per trumpas.
Neturėjo dėl banalios priežasties – VRK silpnumu paremta visa dabartinė „kompromisinė“ jos struktūra, ribotos galios. VRK nėra nei teismas, nei teisėsauga, nei tiesiog techninis administratorius – VRK yra mišrainė, ir, spėju, politikams labiausiai patiktų, jeigu VRK rimtesnių galių ir neturėtų. Todėl kiekviena nauja VRK galia – tai arba ilgas ir sunkus įstatymų leidėjų pasiektas kompromisas, arba netikėtas teismų praktikos atvejis.
Aš matau kelias priežastis, kurios sudarė sąlygas pagaliau pradėti rimtesnę kovą su balsų pirkimu ir tuo pagrindu „griauti“ rinkimų rezultatus. Štai jos:
1. 2012 m. Konstitucinis teismas nusprendė, kad masinis balsų pirkimas yra šiurkštus rinkimų pažeidimas. Jeigu toks pažeidimas padarytas – VRK tenka pareiga įrodyti, kad šis pažeidimas neturėjo įtakos rinkėjų valiai. Kitaip tariant, jeigu perkami balsai, rinkimų rezultatai iš karto tampa abejotini, kol neįrodyta priešingai.
Toks sprendimas priimtas dėl to, kad balsų pirkimo bylos vyksta pagal baudžiamojo proceso principus, kuriuose bylų nagrinėjimo terminai yra pakankamai ilgi, reikalavimai įrodymams – griežti. Gi rinkimų terminai – pakankamai trumpi ir VRK negali sustabdyti rinkimų rezultatų tvirtinimo, kol viskas bus išspręsta.
Todėl VRK, spręsdama apie rinkimų teisėtumą, dažniausiai turi tik pradinę, preliminarią ikiteisminio tyrimo informaciją. Tokia Konstitucinio teismo nustatyta prezumpcija sudarė galimybę VRK privalėti veikti nelaukiant, kol informacija bus išsami, kol bylos bus baigtos. Rinkimų teisėtumo vertinimas vyksta remiantis ne griežtais baudžiamosios teisės kriterijais, o pagal rinkimų teisę kaip politinio atstovavimo, rinkėjų valios reiškimo reiškinį.
2. Tame pačiame sprendime Konstitucinis teismas numatė pareigą VRK koreguoti partijų sąrašus, jeigu manoma, kad sąrašuose esantys kandidatai laimėjo pažeisdami rinkimų teisę. Tai buvo irgi labai didelė naujovė, palengvinusi VRK tokių kandidatų pašalinimą „chirurginės operacijos“ būdu: partijos sąrašas nenaikinamas, bet entuziastas, kurio naudai pirkti balsai, braukiamas. Ši nuostata pateko ir į naują Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo redakciją, pagal kurią vykdyti šiemečiai rinkimai.
3. Balsų pirkimas baudžiamajame kodekse (tiksliau – trukdymas pasinaudoti rinkimų teise) paverstas apysunkiu nusikaltimu. Tai reiškia, kad tokio nusikaltimo atveju galima taikyti kriminalinės žvalgybos priemones: klausytis įtariamųjų telefonų, kontroliuoti jų el. ryšio priemones.
Būtent dėl tokių galimybių pritaikymo panaikinti rezultatai Trakuose – VRK nariai, turėję teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, lapsėjo ausimis, išgirdę, kokie žodžiai plūsta iš balsų pirkėjų lūpų ir kaip atsiveria visas balsų pirkimo purvas. Patikėkit, Emilis Vėlyvis tuos pokalbius galėtų naudoti kaip gatavą scenarijų. Net „Zero 2“ kiek nublanksta. Ir labai noriai kyla ranka balsuojant dėl rezultatų panaikinimo.
4. „Baltosios pirštinės“ ir rinkėjų pilietiškumas – taip, būtent visuomenė nuveikė labai daug, kad VRK ir teisėsaugą pasiektų kuo daugiau informacijos apie balsų pirkimą. Deja, VRK taip pat pasiekė ir daug informacijos, kai žmonės praneša anonimiškai, bet iš karto pasako, kad negalės liudyti, nes bijo prarasti darbą, reputaciją, saugumą, vaikų darželį, mokyklą, malkas...
Tokiu atveju ir policija, ir VRK yra bejėgės. Šitą dalyką privalu suprasti: balsų pirkimui įrodyti ir rinkimų korupcijai išrauti būtini liudytojai, kurie gali patvirtinti savo žodžius. Kitaip, deja, aklavietė. Todėl stebėjimo intensyvumą ir masiškumą reikia labai rimtai plėsti.
Taigi, būtent šios 4 priežastys lėmė, kad VRK gavo botagą ir juo truputį papliauškėjo per balsų pirkėjų nugaras. Tikrai nedrįsčiau teigti, kad balsų pirkimų daugiau nebus, bet jis darosi vis pavojingesnis.
Vis dėlto, liko ir neišspręstų problemų. Didžiausia iš jų – balsų pirkimo provokacija. Tai yra, kai norėdamas sukompromituoti savo konkurentą, užsakai, kad už jį būtų nupirkti balsai, ir vėliau įduodi duomenis policijai ir VRK. Reikalas rizikingas, ir, be abejo, baudžiamoji atsakomybė balsų pirkėjui – nemalonus reikalas, teistumas dar niekam nepadėjo.
Bet jeigu kalbama apie didelius pinigus, galbūt yra žmonių, kurie tam ryžtasi („provokacija“ – bene dažniausias įtariamų balsų pirklių gynybos argumentas). Vis dėlto, kad pasunkintume balsų pirkimą, reikia dar labiau kelti „balso kainą“, t. y. kriminalizuoti ne tik balso pirkimą, bet ir balso pardavimą.
Tai, galimas daiktas, ne tik atgrasintų dalį norinčių parduoti balsus, bet ir padėtų gauti daugiau duomenų apie balsų pardavėjus, kadangi pardavęs balsą ir įkliuvęs žmogus norėtų kuo mažesnės bausmės, o ji galima tik nuoširdžiai bendradarbiaujant su tyrėjais.
Dabar svarbiausia, kad šiuose pirmuose VRK žingsniuose politikai neįžvelgtų grėsmės ir botago neatimtų. Juk prievaizdas be botago – patogesnis: jis gali rėkti, šaukti, trypti kojomis, bet jo niekas neklausys.
