Lietuvos žvalgybos institucijos įspėja: auga šnipinėjimo mastas

Grėsmę kelią į nugarą alsuojantis ir vis aktyviau demonstruojamas Rusijos karinis pajėgumas. Evoliucionuoja kibernetinės grėsmės, kurias aptikti darosi vis sunkiau. Daugėja šnipinėjimo atvejų. Pasak žvalgybos specialistų, Lietuva turi duoti atsaką ir iš savo pusės.

Pirmadienį Seime vyko Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto spaudos konferencija, kurioje Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) ir Valstybės saugumo departamentas pristatė viešąsias savo 2014 m. veiklos ataskaitų apie grėsmes valstybei dalis.

Situaciją aptarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, AOTD direktorius pulkininkas Alvydas Šiuparis bei Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Gediminas Grina.

Šiuo metu daug dėmesio skiriama priešiškiems saugumo tarnybų veiksmams. Šiandien jau ne vienas asmuo yra teisme, kuriems įtariamas šnipinėjimas prieš valstybę. Šnipai domisi energetikos ir politikos procesais.

„Kremlius sau kuria palankią socialinę terpę, ypatingai išnaudodamas socialinius tinklus ir spaudą. Šie žmonės, kurie yra paveikti arba siekiama juos paveikti yra išnaudojami mūsų priešams palankiomis situacijomis“, – teigė A.Paulauskas.

VSD dėmesį kreipė į šnipinėjimą prieš Lietuvos valstybę ir ardomąją veiklą. Kontržvalgybinė veikla trunka gana ilgai. Du tris metus vykdomi tyrimai. Kai kurie jų dar nepasibaigę.

Ardomoji veikla, tai propagandiniai dalykai, kai priešiškos valstybės bando įtakoti ūkinius ir energetinius projektus. Svarbu, ar tiems projektams nėra trukdoma iš išorės. 

„Bandymai šnipinėti susiję su dovanų teikimu ir pamaloninimu. Taip pat bandoma papirkti žiniasklaidą, kaip Tauragėje nuskambėjęs atvejis. Parodytas žurnalistinis sąmoningumas užkerta kelią pavojingai veiklai.  Mes negalime sužiūrėti kiekvieną kampą, kur kas vyksta. Gauname daug informacinių pranešimų ir daugelis jų reikalingi“, – teigė G.Grina. 

Ataskaitoje miminas 301 nepatikimas asmuo, kyla klausimas: kas tai yra nepatikimas asmuo? AOTD tikrina asmenis, kurie pretenduoja dirbti ar tarnauti tiek profesionaliai, tiek savanoriškoje veikloje. 

„Patikimumas – kai analizuojamas žmogaus gyvenimas, įvykiai ar tendencijos, kurie sukeltų nepageidaujamą elgesį krašto apsaugos sistemai. Tai susiję ir su asmeninėmis žmogaus savybėmis: alkoholio vartojimas, nusikalstamumas, chuliganiškas elgesys, narkotikai ir panašiai“, – sakė A.Šiuparis.

VSD paviešintoje nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitoje rašoma, kad pernai iš Lietuvos buvo išsiųsti trys po diplomatine priedanga dirbę žvalgai, tarp jų ir Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Vladimiras Malyginas. Anot G. Grinos nerimą kelia ne pati tokių asmenų veikla, bet už jos glūdinti kryptinga Kremliaus politika.  

„Pernai ir užpernai pakankamai salyginai didelio skaičiaus asmenų teko paprašyti išvykti. Būna nesusipratimų, kai asmuo daro nusikaltimą. Čia turime reikalą su kryptinga veikla. Išvažiuos asmuo A ir atvažiuos asmuo B, tai mes vėl iš naujo į tai žiūrime ir eikvojame Lietuvos pinigus“, – teigė VSD generalinis direktorius.

„Stiprinamos Rusijos federacijos karinės pajėgos. Normaliai kiekvienoje valstybėje tokiu metu kyla žvalgybos atvejai. Taip pat auga šnipinėjimo mastai. Prieš tai kitas departamentas skelbė, kad 20 proc. padidintas jų finansavimas per metus. Pas mus nepadidintas finansavimas. Va taip mes ir kovojame. Kuo daugiau priešininkų, tuo daugiau turi būti prižiūrėtojų“, – dėstė G.Grina.

Tuo tarpu J.Olekas tikino, kad dvejus metus buvo didintas gynybai skirtas biudžetas. Tokie pat planai – ir 2016 metams. Pasak jo, didės ir VSD finansavimas.

A.Paulauskas pritarė: „Lėšų reikėtų skirti didesnę dalį, nes tos grėsmės yra realios“.

J.Olekas perspėjo, kad Krašto apsaugos ministerija jau seniai nenaudoja USB raktų, nes tai vienas iš populiariausių įsilaužimo priemonių. Pasak jo, visiems reikėtų atsargiai elgtis, ypač su dovanotais, USB raktais. Internetinė erdvė išliks viena iš pagrindinių veiklos sričių vykdant šnipinėjimą.

Seime AOTD direktorius pasakojo, kad Lietuvos institucijų kompiuterinei infrastruktūrai šnipinėti buvo naudojamos labai sudėtingos kenkėjiškos programos.

Pasak A. Šiupario, visos šnipinėtos institucijos yra informuotos apie užsienio žvalgybų vykdytas kibernetines atakas, jų vadovai žino apie tinkluose rastas šnipinėjimo programas. AOTD vadovas neatskleidė, kiek ir kokių kompiuterių buvo užkrėsta ir kokia informacija galėjo būti pavogta.

„Tai aukšto lygio šnipinėjimo programos, kurias aptikti reikalingas labai aukštas profesionalumas“, – teigė A. Šiuparis.

VSD vadovas papildė, kad nuo šnipinėjimo nėra apsaugotas nė vienas prie interneto prijungtas kompiuteris, o vartotojo turimos komercinės apsaugos priemonės retai kada apsaugo nuo modernių šnipinėjimo programų.

Domisi parama Ukrainai

Karinėje srityje, Kremliaus žvalgybą ypatingai domina Lietuvos parama Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su Rusijos kolaborantais Donbase.

„Domimasi ir valstybės parama, ir visuomeninių organizacijų“, – sakė AOTD vadas pulkininkas A.Šiuparis.

Karininkas neatskleidė konkrečių metodų ir kokios informacijos siekiama.Tačiau rusų šnipai bando išsiaiškinti Lietuvos poziciją Ukrainos atžvilgiu, paramos dydžius ir mūsų šalies galimybes remti ukrainiečius karius.

Taiko paslėptas karines priemones

Rusijai paslėptas karines priemones lengviausia taikyti kaimyninėms šalims, sako VSD vadovas G.Grina.

Tai jis teigė paklaustas apie Lietuvos karinės žvalgybos perspėjimą, kad Rusija gali ryžtis taikyti „paslėptas karines priemones“ prieš vieną iš NATO šalių, tikrindama kolektyvinės gynybos įsipareigojimus.

„Aišku, lengviausiai priemones taikyti su besiribojančiomis valstybėmis. Kitas klausimas, kaip mes paminėjome, kol kas nėra suakumuliuota tokių pajėgų, vėlgi tai yra faktas, bet turint pakankamai lėšų ta akumuliacija stiprėja. Tada susiduriame su klausimu, kiek valstybės yra pasiruošusi pasipriešinti tokiai akumuliacijai ir kiek tam gali skirti finansinių materialinių resursų“, – spaudos konferencijoje Seime pirmadienį sakė G.Grina.

A.Šiuparis sakė, jog „yra ieškoma silpniausių grandžių, įvertinama šalies politinė padėtis, jos institucijų stiprumas ir atsparumas tuo pačiu metu, ir, be abejo yra bandoma įtakoti tą stiprumą atitinkamomis priemonėmis“.

Konferencijoje kalbėjęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pažymėjo, jog pasikeitus geopolitinei situacijai labai išaugo Rusijos karinis aktyvumas Baltijos jūros regione.

„Gynybos žvalgybos vertinimu, konvencinio karo tikimybė Baltijos jūros regione išlieka pakankamai maža, tačiau yra potencialiai pavojinga vadinamoji Rusijos hibridinė strategija, numatanti nekonvencinių arba paslėptų karinių priemonių naudojimą, tokių kaip politinis, ekonominis spaudimas, ekonominės sankcijos, informacinės operacijos karinės galios demonstravimas. Neatmestina, kad Rusija gali ryžtis taikyti šias priemones ir patestuoti vieną iš aljanso narių tikėdamasi, kad galbūt NATO nesugebėtų laiku ar tinkamai reaguoti „, – kalbėjo ministras.

Pirmadienį paskelbtoje Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitoje pažymima, kad konvencinio karo tikimybė Baltijos jūros regione išlieka maža, bet Rusijos „realus karinės jėgos panaudojimas Ukrainoje, nuolatinis karinės jėgos demonstravimas“ neigiamai veikia Lietuvos saugumo situaciją.

„Rusija kol kas išlieka nepajėgi pradėti karinio konflikto prieš NATO“, – teigiama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Anot departamento, NATO priklausančioms Baltijos jūros regiono šalims „potencialiai pavojinga vadinamoji Rusijos „hibridinė strategija“, numatanti nekonvencinių arba paslėptų karinių priemonių naudojimą“.

„Neatmestina, kad Rusija gali ryžtis taikyti šias priemones prieš vieną iš Aljanso narių, tikėdamasi, kad NATO dėl komplikuoto sprendimų priėmimo mechanizmo ir skirtingų narių interesų nesugebėtų laiku ir tinkamai reaguoti“, – rašoma dokumente.

Lietuvos karinė žvalgyba pabrėžia, kad Rusija nuosekliai didina ginkluotųjų pajėgų finansavimą, karinį aktyvumą Vakarų strategine kryptimi.

Ataskaitoje teigiama, kad pernai per vykdytus kovinės parengties patikrinimus Rusija parodė gebėjimą greitai sustiprinti Karaliaučiaus srityje dislokuotą karinę grupuotę laikinai permetant į sritį papildomus pajėgumus, tarp jų ir raketų kompleksus „Iskander-M“.

VSD nerimą kelia galimybė į Lietuvos kariuomenę patekti asmenims, turintiems dvigubą pilietybę, sako institucijos vadovas.

„Mums ypač kelia nerimą galimybė papulti dvigubą pilietybę turintiems asmenims į Lietuvos kariuomenę. Problema yra ta, kad mes nebūtinai galime žinoti, jog asmuo turi dvigubą pilietybę“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė G.Grina.

A.Šiuparis savo ruožtu tvirtino, kad dabar departamentas stiprina norinčiųjų tarnauti Lietuvos krašto apsaugos sistemoje atranką.

„Dėl asmenų ryšių su atitinkamomis tarnybomis ar šalimis, kurios keltų potencialią grėsmę, yra svarbus klausimas. Atsižvelgiant tiek į šiandieninę situaciją, tiek į situacijos tendencijas, departamente stiprinami pajėgumai daugiau domėtis šiuo klausimu, būtent asmens pažeidžiamumu“, – sakė A.Šiuparis.