„Nieko nepaaiškino, kodėl. Sakė, nepriimsiu, ir viskas. Nors ant butelių etikečių aiškiai matyti užstato ženklelis. Pagalvojau, gal ji Vilniaus patriotė šovinistė, Kaune pagaminto alaus butelių nenori priimti? Baisi neteisybė!“ – piktinosi vyriškis.
Paaiškėjo, kad vilniečio pasipiktinimas teisėtas – pardavėja pažeidė Pakuočių utilizavimo ir tvarkymo įstatymą.
„Jeigu ant stiklo taros etiketės yra depozito (užstato) ženklas, juos privalu priimti. Šiuo atveju pardavėja buvo neteisi. Ir nesvarbu, kokios talpos ir spalvos tara“, – tvirtino užstato sistemą administruojančios viešosios įstaigos „Desa“ direktorius Saulius Galadauskas.
„Kauno alaus“ direktorė Lina Šileikienė teigė ne kartą girdėjusi nusiskundimų, kad kai kurios parduotuvės nepriima jų gaminto alaus stiklo taros.
Kodėl taip yra, direktorė sakė galinti tik spėlioti.
„Kiek pastebėjau, mūsų taros nepriima tos parduotuvės, kurios neprekiauja „Kauno alaus“ gaminiais“, – sakė L.Šileikienė.
Tačiau užstato sistemą administruojančios įstaigos vadovas S.Galadauskas tvirtino, kad visai nesvarbu, ar parduotuvė prekiauja konkrečių gamintojų gėrimais, ar ne, priimti nepažeistą tarą privalo, jei ji paženklinta depozito ženklu.
„Kitas dalykas, jei parduotuvė iš viso neprekiauja alumi, tada ir taros priimti neprivalo. Mes gauname skundų dėl nepriimamos taros, bet ši problema dažniausia mažose parduotuvėse. Prekybininkai teisinasi, kad nespėjo laiku atsivežti dėžių, nurodo kitas su logistika susijusias priežastis“, – aiškino S.Galadauskas.
Vilniečiui jis patarė rašyti skundą „Desai“ ir šis atvejis būtų ištirtas.
„Man apmaudu ne dėl to, kad neatgavau 7 euro centų už butelį. Čia principo reikalas. Va, jei numesčiau tuos butelius pamiškėje, baudą gaučiau. O dabar norėjau pasielgti pilietiškai, ekologiškai – ir še tau“, – apgailestavo vyriškis.
