Įvairiuose miesto rajonuose teka požeminiai šaltiniai, kurių vandenį į indus pilasi ir namo vežasi nemažai kauniečių. Kai kurie gyventojai vis dar semia vandenį iš jų kiemuose esančių šulinių.
Tačiau šaltinių vandenį miesto valdžios atstovai tiria retai. O kauniečiai savarankiškai šaltinių ar šulinių vandens beveik netiria, nes tyrimai jiems atrodo per brangūs.
Vandens tyrėjai teigė, kad reikėtų Kauno požeminių vandenų studijos, kuri atskleistų, kur vanduo daugiau ar mažiau užterštas.
Aptiko kenksmingų nitratų
Praėjusią savaitę Šančių seniūnijos darbuotojai paskelbė, kad ištyrė požeminio šaltinio L.Ivinskio gatvėje vandenį. Prie jo dažnai galima pamatyti kauniečių, kurie noriai pilasi nemokamą vandenį.
„Kadangi daug žmonių daugybę metų tai daro, vandenį nusprendėme ištirti“, – sakė Šančių seniūno pavaduotojas Egidijus Pečiulionis.
Seniūnijos darbuotojai iš įmonės „Kauno vandenys“ laboratorijos pasiėmė specialų indą ir pasėmė vandens. Laboratorijos darbuotojai nustatė, kad viršytas nitratų kiekis bei rasta bakteriologinio užterštumo.
„Iš specialistų sužinojome, kad tokį vandenį suaugusiems žmonėms galima gerti tik virintą, o vaikams nereikėtų jo duoti net ir pavirus, nes nitratai kaitinimo metu nedingsta. Apie tai informavome savo gyventojus“, – sakė G.Pečiulionis.
Tyrė ir kitus šaltinius
Požeminių šaltinių yra ir Aleksoto šlaituose bei Kleboniškyje.
Eiguliuose gyvenantis ir pernai Kleboniškio seniūnaičiu buvęs Petras Jucevičius praėjusią vasarą ištyrė vieno šaltinio vandens sudėtį. Specialistai rado mikrobiologinių bakterijų, todėl vandenį patarė prieš geriant virinti.
Dabartinė Kleboniškio seniūnaitė Audronė Žukauskienė sakė, kad aplink šaltinius tarša nepasikeitė, todėl tyrimai greičiausiai būtų tokie patys.
Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė pranešė, kad vieno šaltinio Lakūnų gatvėje vandenį seniūnijos darbuotojai taip pat tyrė 2011 metais. „Tyrėjai nustatė, kad vanduo geros kokybės ir tinkamas gerti. Žmonės iki šiol jį naudoja“, – sakė seniūnė.
Hidrantų vanduo neužterštas
Kai kurie kauniečiai vandenį semia iš nuosavuose kiemuose esančių šulinių. Aleksoto gyventojai jį dažniausiai naudoja buityje, o maistui gaminti vandenį perka arba semiasi iš hidrantų. Į juos vanduo patenka per „Kauno vandenų“ sistemą ir yra švarus.
Kleboniškio seniūnaitė sakė, kad aplinkiniai gyventojai yra patys tyrę savo gręžinių vandenį ir jį naudoja ne tik buityje, bet ir maistui gaminti.
Reikia požeminių Kauno vandenų analizės
Ramunė Vimbarienė, bendrovės „Kauno vandenys“ laboratorijos vedėja:
„Kauno šaltinių vandenį miesto valdžios atstovai tiria retai. Šiemet į mus kreipėsi tik Šančių seniūnija.
Privatūs žmonės dažniau tiria savo kiemuose esančių šulinių vandens kokybę. Tokių prašymų gauname kelis kartus per savaitę. Daužniausiai to pageidauja Kauno rajono gyventojai.
Kauniečiai šulinių vandens kokybe domisi vis rečiau. Matyt, taip yra dėl vandentiekio sistemos plėtros mieste. Kita priežastis – žmonės sako, kad tyrimai jiems per brangūs.
Pasakyti, kokiuose mikrorajonuose požeminis vanduo yra kokybiškas, kuriuose ne, negaliu.
Nėra atliktos jokios analizės, kurią būtų galima apibendrinti. Mano manymu, tokia studija miestui yra reikalinga.“
