Rusijos propagandos ir melagysčių prikimšti reportažai – ne lietuvių protams. Tokį sprendimą priėmė „NTV mir" turinį transliuojanti žiniasklaidos grupė.
Televizijos žiūrovai praėjusį sekmadienį susidūrė su tiesiogine cenzūra, kuri pradėta naudoti Lietuvoje.
Rusiškas kanalas „NTV mir“, kuris transliuojamas ir mūsų šalyje, žinių laidoje „Šiandien“ parodė reportažą apie NATO pajėgas Baltijos šalyse. Lietuviai matė cenzūruotą žinių versiją, o kitose šalyse parodytas visas siužetas.
Prasidėjus reportažui apie karinius mokymus Lietuvoje, buvo parodyta ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, pro žiūronus stebinti Lietuvos karių pratybas. Reportažas staiga buvo nutrauktas, ir žiūrovai 10 minučių galėjo matyti tik žalią lentelę.
Lentelėje mirgėjo paaiškinamasis užrašas: „Atsižvelgdami į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą, Lietuvos televizijos kabelinių tinklų operatoriai neturi galimybės retransliuoti šios laidos, kadangi ji neatitinka LR Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų, todėl atsiprašo žiūrovų už nepatogumus.“
Iš nurodytų punktų galima suprasti, kad reportažo dalis buvo nerodoma, nes visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje raginama prievarta keisti Lietuvos konstitucinę santvarką. Taip pat negali būti skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą ir politinę nepriklausomybę.
Taip pat reportažo dalyje galėjo būti kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstymas diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, galbūt todėl ir buvo nuspręsta nerodyti.
Rodė propagandą
Lietuvoje uždraustą reportažo versiją buvo galima stebėti šalyse kaimynėse ir internete.
Abejotini Rusijos korespondento Andrejaus Hrancovo, studento Aleksandro Dolženko ir kitų reportažo dalyvių teiginiai, pasakojimai bei pateikti „faktai“ leidžia matyti, kaip veikia purvina propagandos mašina.
Rankose laikydamas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) knygutę apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui žurnalistas A.Hrancovas dalijasi įžvalgomis.
„Nors apie Rusiją atvirai čia nekalba, visiems aišku, apie ką sukasi reikalas“, – postringavo žurnalistas. Atvertęs knygutės puslapius, jis beda pirštu: „Čia rašomi patarimai, kaip kovoti su priešu, kuris naudoja hibridinio karo metodus.“
A.Hrancovas pabrėžia, kad ši knygelė išdalyta vyresnių klasių moksleiviams.
Toliau reportaže rodomas iš Lietuvos pabėgęs studentas Saša, kuris šalį turėjo palikti, kad neatsidurtų už grotų. Jis reportaže pasipuošęs marškinėliais su užrašu „Gelbėkit Donbaso vaikus“. Reportaže graudenama, kad jaunuolis neatsargiai išsakė palaikymą Donbaso gyventojams ir parodė savo simpatijas Rusijai.
Tačiau buvo ne visai taip – praėjusių metų birželį portalas lrytas.lt rašė apie Sašą. Vaikino tikslas buvo toli gražu ne pagalba Donbaso vaikams.
Rusams skirtoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje vilnietis A.Dolženko ieškojo savanorių, kurie būtų nusiteikę prisidėti prie Donecko ir Luhansko separatistų. Jaunuolis jau buvo pradėjęs treniruotis netoli sostinės centro esančioje šaudykloje, aktyviai sportavo.
Laidoje parodytas ir reportažas iš mitingo prie JAV ambasados, kurio metu Vladimiro Putino gerbėjai su plakatais ir šūkiais skelbė, kad šalyje esantys NATO kariai kelia grėsmę Lietuvos saugumui.
Primename, kad pas šio mitingo organizatorių Žilviną Razminą apsilankė teisėsaugos pareigūnai. Jis ir dar dešimt asmenų įtariami antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimu ir dalyvavimu jų veikloje.
Programos turinys – transliuotojų rankose
Rusijos kanalo „NTV mir" turinys priklauso tarptautinei žiniasklaidos grupei „Baltic Media Alliance“. Būtent Lietuvoje rodomų kanalo programų turinį ir koordinuoja pagrindinis biuras, įsikūręs Latvijos sostinėje Rygoje. Tai jie nusprendė, kad šios reportažo dalies lietuviai neturėtų matyti.
Į klausimą, ar sekmadienį taip dalis reportažo uždengta pirmą kartą, „Baltic Media Alliance“ Komunikacijos skyriaus vadovas Edzis Veinsas sakė: „Atvirai kalbant, kadangi nusprendėme šios situacijos nekomentuoti, tai paties reportažo iš naujo neieškojau ir nežiūrėjau, kas būtent jame uždengta, tačiau noriu, kad mane suprastumėte teisingai, juk užsklandoms gali būti daug priežasčių, tokių kaip reklamos pauzės ar kiti techniniai dalykai.“
Pašnekovas atsisakė plačiau komentuoti, kas priėmė sprendimą uždengti dalį Lietuvos auditorijai rodomo reportažo. Ar Lietuvos žiūrovai dabar dažniau vietoj rodomų programų matys tik žalią ekraną reportažų apie Lietuvą metu?
„Negaliu jums atsakyti, ar tai buvo vienkartinis atvejis, nes nežinau situacijos konteksto, o juk ir spėti, ar ateityje tokie dalykai pasikartos, tikrai negaliu. Abejoju, kad jūs taip pat galite spėti, kas bus po metų ar dvejų“, – sakė E.Veinsas.
Paklaustas, ar tokio žalio ekrano vidury naujienų laidos atsiradimas reiškia, kad transliuotojas įvedė naują tvarką Lietuvos auditorijai rodomos medžiagos savicenzūrai, E.Veinsas sakė: „Jokios naujos tvarkos transliacijoms Lietuvos auditorijai tikrai nėra. Jūs, be abejo, žinote, kad jūsų šalies atsakingos institucijos sugriežtino tam tikras taisykles, o mes ketiname jų laikytis.“
Pokalbio pabaigoje pašnekovas užsiminė, kad visose trijose Baltijos šalyse transliuojamos tos pačios laidos, bet problemų dėl jų transliuotojui kyla tik Lietuvoje: „Jums vertėtų užduoti sau klausimą, kodėl tos pačios transliacijos, kurių metu rodomos tos pačios laidos Lietuvos, Latvijos ir Estijos auditorijai, kitose dviejose šalyse jokių diskusijų nekelia, o Lietuvoje kelia.“
Gyrė transliuotojų darbą
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas Edmundas Vaitekūnas originalaus ir necenzūruoto reportažo nematė, tačiau tikino, kad tai, kas uždengta, yra transliuotojų, o ne LRTK reikalas. Programų turinys priklauso būtent transliuotojams ir tik jiems.
„Jei transliuotojai nusprendė nerodyti, galbūt to reikėjo. Mums nereikia aiškintis, ką jie ten norėjo parodyti. Svarbiausia, kad neparodė to, kas, anot jų, gali pažeisti mūsų įstatymus. Daug blogiau būtų buvę, jei jie būtų paviešinę draudžiamą informaciją. Tuomet mes būtume reagavę žaibiškai“, – perspėjo E.Vaitekūnas.
Anksčiau „NTV mir“ buvo sulaukusi sankcijų, todėl dabar į tai reagavo atidžiau ir greičiau.
LRTK pirmininkas E.Vaitekūnas džiaugėsi tokiu darbu. Jo teigimu, pagaliau buvo atkreiptas dėmesys į draudžiamos informacijos sklaidą ir komisija sulaukė atitinkamos reakcijos.
„Džiugu, kad patys transliuotojai pastebi, jog tokia draudžiama informacija negali būti transliuojama, ir bet kokiomis priemonėmis siekia, kad to nebūtų“, – sakė komisijos pirmininkas.
LRTK Monitoringo skyriaus vedėjo pavaduotojas Martynas Lukoševičius teigė, kad komisija su tokia savicenzūra susidūrė pirmą kartą.
