Be to, bėgant metams pradedu suprasti, kad ir naujienų laidas reikia pasižiūrėti.
+ Daug kas tvirtina, kad mėgsta tik tokius kanalus kaip „National Geographic“ arba visai televizoriaus nežiūri.
Mes su vyru esame patriotai ir žiūrime lietuviškus kanalus. Tai yra viena iš nedaugelio nemokamų pramogų. O ypač – kai už lango žvarbu.
+ Labiausiai žaviuosi LRT televizija. Beveik visi įdomiausi projektai atsirado būtent nacionaliniame kanale. Ten prasidėjo ir šokių, ir dainų konkursai.
Nuostabus yra dabar rodomas šou „Delfinai ir žvaigždės“. Turbūt kiekvienas žiūrovas norėtų būti dalyvių vietoje ir bent kartą paplaukioti su delfinais.
Su vyru labai mėgstame žaidimą „Auksinis protas“, kurį veda Andrius Tapinas ir Arūnas Valinskas. Mielai žiūrėdavome ir Alfredo Bumblausko vedamas laidas, kuriose varžydavosi jaunimas iš aukštųjų mokyklų.
+ Įdomu žiūrėti, kaip žmonės išbando ne savo sritį. Pavyzdžiui, patiko projektas „Šuolis“ (TV3). Tam reikia gero pasirengimo.
Internete mielai žiūrėdavome kulinarijos šou „Mano virtuvė geriausia“ (My Kitchen Rules). Jame paprasti žmonės stebindavo sugebėjimais ruošti maistą.
Puikių kulinarijos laidų siūlo rusų kanalai. Žiūrime ir amerikiečių virtuvės meistro Anthony Bourdaino kulinarines keliones, nes patys mėgstame keliauti.
– Lietuvos televizijos taip pat rodė kelis kulinarijos šou, nukopijuotus iš užsienio televizijų („Skonis“, „Pragaro virtuvė“). Mano manymu, jie buvo nesėkmingi.
Šokių projektai taip pat jau pabodę. Erzina tai, kad komisijose nuolat sėdi tie patys žmonės. Be to, nemalonu klausytis, kaip jie, užuot pagrįstai kritikavę ar ką nors patarę, tyčiojasi iš dalyvių.
Tokios bjaurasties nesinori žiūrėti. Jeigu mane kviestų, nesutikčiau dalyvauti būtent dėl to. Nemalonių dalykų gyvenime pakanka.
– Ko gero, pati baisiausia laida yra „24 valandos“ (LNK) su ištinusiais, girtais veidais, namų dalybomis, rėkavimais. Kas gali tai žiūrėti? Kai rodoma tokia Lietuva, dalis žiūrovų turbūt džiaugiasi, kad taip negyvena, kad kitiems nesiseka.
+ Mažai dėmesio televizijų programose skiriama paaugliams. Tad labai nudžiugau, kai „Lietuvos ryto“ TV atgaivino žaidimą „Drasūs. Stiprūs. Vikrūs“.
Pamenu, kaip rungtyniaudavome su kitomis mokyklomis, kad tik pakliūtume į rajono varžybas. O dabar vaikų dienos bėga su išmaniaisiais telefonais rankose. Įkvėpti sportuoti darosi vis sunkiau.
– Mūsų televizijos konkuruoja tuo pat metu rodydamos serialus. Tai greitai sukurti TV produktai, bet tikrai ne visi skanūs. Pažiūri keletą serijų, dešimt praleidi, o vėl įsijungęs supranti, kad nieko neįvyko – herojai vis dar vakarieniauja ir bando spręsti tą pačią problemą.
+ Labiausiai patiko serialas „Gyvenimo receptai“ (LNK), nes jo scenarijus gyvenimiškas, paprastas, o aktorių vaidyba natūrali.
– Liūdna, kad mūsų prodiuseriai nesugeba sukurti gerų humoro serialų. Dažniausiai rodo anekdotines situacijas iš rusų ar kitų šalių humoro programų.
Žinoma, pravirkdyti žmogų yra daug lengviau nei prajuokinti. Tam reikia gerų rašytojų ir sunkaus darbo. Televizija turbūt neturi tam laiko.
