Kaip rodo Mokslo ir studijų stebėsenos analizės centro (MOSTA) atliktas tyrimas, jei ketinate stoti į populiariąją teisę, nesitikėkite, kad įgiję bakalauro laipsnį būsite itin geidžiamas darbdavių, o alga bus didelė. Kur kas geriau seksis rinkoje įsitvirtinti magistro studijas baigusiems teisininkams. Tai rodo, kad rinkoje justi aukštesnės kvalifikacijos teisininkų poreikis.
O kompiuterininkų darbdaviai laukia išskėstomis rankomis. Jie gerai įsidarbina tiek įgiję bakalauro, tiek magistro laipsnį. Ir vienų, ir kitų alga didesnė už šalies vidurkį.
Tokius rezultatus pateikė absolventų laimėjimus išanalizavęs Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Tyrimo autoriai aiškinosi, kaip sekėsi įsidarbinti aukštąjį ir profesinį išsilavinimą įgijusiems asmenims ir kokį atlyginimą jie gauna.
Tačiau sekasi ne visiems. Kaip parodė tyrimas, 16 iš 20 švietimo sričių įsidarbinimas yra didesnis už Lietuvos užimtumo lygį, o alga mažesnė už vidutinę. Tačiau, anot švietimo ir mokslo viceministro R.Vaitkaus, nuliūsti nederėtų: juk įgijus patirties, jei įrodysite esąs geras darbuotojas, ir alga kils.
– Ar lengva absolventams rasti darbą?
– Daugiau galimybių darbo rinkoje turi tie žmonės, kurie turi profesiją. Ir atlyginimo dydis paprastai priklauso nuo to, kokį išsilavinimą yra įgijęs žmogus.
Svarstyklės labiau yra pakrypusios į aukštojo mokslo pusę – jį baigusiems geriau sekasi įsitvirtinti darbo rinkoje.
Darbdaviai labiausiai vertina tokius absolventus, kurie ateina jau įgiję praktinių įgūdžių. Žinoma, studijuojant tai nėra lengva, nes nemažai aukštųjų mokyklų orientuojasi į teorinį parengimą. Kartais studentams netgi nelengva rasti praktikos vietą.
Žinome atvejų, kai aukštosios mokyklos paragina jaunuolius pačius susirasti praktikos vietą ir jie įdarbinami ne pagal profesiją, o kad ir pagalbininkais gamykloje. Kaip būsimam profesionalui tai vargu ar duoda ką nors naudinga.
– Kaip parodė MOSTA tyrimas, palankiausiai karjera klostosi kompiuterijos, transporto paslaugų specialistams, baigusiems kolegijas, universitetinį išsilavinimą įgijusiems kompiuterijos, inžinerijos specialistams. Aiškėja, ko Lietuvai išties reikia?
– Pati darbo rinka sureguliuoja, ko jai reikia. Tai rodo ir jauniems specialistams mokami atlyginimai.
Šiuo metu nepaprastai populiarus informacinių technologijų sektorius. Kaip rodo MOSTA tyrimas, šioje srityje įsitvirtinę absolventai gauna atlyginimą, kuris yra aukštesnis nei rinkos vidurkis. Mes į tai reaguojame ir didiname tokių studijų programų valstybės finansuojamų vietų skaičių.
Tačiau IT specialistus rengiančios mokyklos patiria sunkumų siekdamos prisivilioti dėstyti praktikus iš šios srities. Panašių problemų kyla ir rengiant būsimuosius teisininkus. Patyręs teisininkas, kuris turėtų ką vertinga perduoti studentams, savo kontoroje uždirba daugiau nei universiteto profesorius.
– Didelės grumtynės vyksta tarp norinčiųjų studijuoti mediciną, tačiau Lietuvoje stinga gydytojų. Kodėl?
– Kas ketvirtas Lietuvos abiturientas svajoja tapti mediku. Žinoma, ne visi stoja, ne visi ir įstoja. Į sveikatos mokslų programas universitetuose priimama arti 500 jaunuolių.
Į mediciną stoja motyvuoti abiturientai, jų tėvai netgi sutinka mokėti didelius pinigus už studijas, jei atžala nepateko į valstybės finansuojamą vietą, tačiau skirstydami rezidentūros vietas matome, kad šioje grandyje, kai jaunieji medikai įgyja praktikos, netgi valstybės finansuojamų vietų lieka neužpildytų.
Ką tai reiškia? Ne visi baigę mediciną stoja į rezidentūrą Lietuvoje. Neretas išvyksta mokytis rezidentūroje užsienio šalyje, kurioje planuoja ir ateityje dirbti. Šitaip mes prarandame dalį geriausių gydytojų.
Dar viena bėda – gydytojų stinga Lietuvos rajonuose, mat visi linkę spaustis Vilniaus ligoninėse.
Akivaizdu, kad Lietuvoje pradeda trūkti kvalifikuotos darbo jėgos. Pjauname šaką, ant kurios patys sėdime. Tarkim, tekstilės pramonė. Ši šaka kadaise Lietuvoje buvo gerai išplėtota. Tačiau padarėme klaidą – dažnai perkame suprojektuotus modelius, o patys teikiame manufaktūros, siuvimo paslaugas, užuot kūrę.
O juk turime puikių modeliuotojų, dizainerių – galėtume konkuruoti su garsiausiais pasauliniais prekės ženklais. Tačiau mūsiškiai dizaineriai retai kada orientuojasi į pramonę, jie mieliau kuria savo kolekcijas.
Tad konkuruojame pigia darbo jėga. Ką tai reiškia? Siuvyklose žmonės dirba už mažą algą. O juk investuotojas, kuris sukūrė tas darbo vietas, verslą gali išvežti kitur, kur ta darbo jėga pabrangs.
Panašus pavyzdys – vaistų gamybos įmonės. Mūsų šalyje įsikūrusios generuoja vaistų gamybą. Vos tokia kompanija parduodama, paprastai smegenų centras perkeliamas iš Lietuvos į kitą šalį. Visi mus stumia ant žemesnio laiptelio.
Aukštosiose mokyklose turėtume rengti tokius absolventus, kurie ne tik yra geri savo srities specialistai, bet ir išmano rinkodarą, kad mokėtų rinkai pasiūlyti savo sukurtą technologiją. Turime ko pasimokyti kad ir iš Nyderlandų – ten studentams diegiamos žinios ir kaip parduoti savo kūrinius, ir kaip kurti pradedančiąsias įmones.
Vadybininkų parengiame labai daug, kone daugiausia Europoje. Tačiau vadybininkas, kuris mokytas tik „vadyti“, realiai nieko nemoka.
Derėtų, kad profesiją išmanantis absolventas gebėtų ir sukurti darbo vietą ne tik sau, bet ir savo artimiesiems, draugams. Manau, kad tai bus naujas etapas Lietuvoje, kuris pritrauks grįžti į Lietuvą nutekėjusius protus, mat čia yra gera erdvė inovacijoms diegti.
– Su kokiais pageidavimais į darbo rinką ateina jaunieji specialistai? Jie sutampa su darbdavių įsivaizdavimu?
– Jauni žmonės dažnai nori ir daug, ir visko iškart. Tačiau ir darbdaviai kartais būna pernelyg kategoriški. Jaunam žmogui reikalingas bent kelių mėnesių adaptavimosi laikas.
Norėčiau, kad ryšys tarp aukštųjų mokyklų ir darbdavių būtų glaudesnis. Universitetai dažnai guodžiasi iš darbdavių girdintys, jog tie keli eurai, kuriuos uždirba praktikos vadovas, nepadengia tų pastangų, kurias tenka padėti, kad išmokytum jauną žmogų.
Priežastys paprastos: aukštoji mokykla, rengdama specialistus, dažnai neturi tokios įrangos, kuria naudojasi įmonės. Tad žmogus, atėjęs į šiuolaikišką gamyklą, išvysta tai, kas jam prilygsta nepažintai žemei, visa tai neprimena to, kas buvo aptariama per paskaitas.
Tačiau yra kuo pasidžiaugti. Per 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo laikotarpį kolegijos daug investavo į įrangą. Tarkim, Aukštoji jūreivystės mokykla Klaipėdoje. Ji rengia laivavedžius ne teoriškai, o praktiškai – turi ir kapitono tiltelį, stimuliatorių: stoji prie vairaračio ir pasirinkęs numatytas meteorologines sąlygas „plukdai“ laivą.
Juk sėkmės pagrindas – praktinės žinios.
– Europos statistikos agentūros Eurostato duomenimis, jaunimo nedarbas Lietuvoje yra daugiau nei 20 procentų. Ką daryti, kad šis rodiklis gerėtų?
– Žmogus, įgijęs vidurinį išsilavinimą, yra molis, iš kurio galima ką nors nulipdyti. Tačiau apie 14 proc. abiturientų toliau nebesimoko. Ką jie veikia? Jei ieškosi darbo, gali dirbti tik pagalbinius darbus, tad įsitvirtinti išties nėra lengva. Todėl ir statistika nekokia.
Kas kita, jei toks žmogus mokosi toliau aukštojoje ar profesinėje mokykloje. Ten jis įgyja pagrindą savo ateičiai, galimybę lengviau rasti darbą.
Tačiau, žinoma, darbdaviai nori geriausių, o ne šiaip diplomą įgijusių.
Mano patarimas jaunuomenei būtų toks – reikia kuo daugiau investuoti į save studijų metais. Ir tokio jaunimo yra. Tokio, kuris laisvu laiku eina į laboratorijas, prašosi į įmones.
– Tad ką patartumėte rinktis studijuoti tiems, kurie dar tik priims sprendimą?
– Reikia nebijoti svajoti. Štai 2012-aisiais dvi gudrios amerikietės sukūrė „Crisp" technologiją, prie vieno jos proceso kūrimo prisidėjo ir lietuviai. Ši technologija atveria genų terapijos kelią, kai bus galima iškirpti nepageidaujamus genus ir įsiūti pageidaujamus. Atsiveria nauja medicinos era. Tai milžiniškas postūmis, kuris sukurs naujų profesijų.
Arba vaistų gamyba pagal individualų poreikį kiekvienam žmogui. Prognozes rengiančios agentūros sako, kad po 20 metų mums reikės ir kosminių turų vadovų, kurie galės organizuoti skrydžius į kosmosą. Tad kartais verta semtis idėjų iš įvairių išradimų.
Manau, kad visuomet bus perspektyvios genetika, molekulinė biologija, biochemija, biotechnologijos, medžiagų technologijos. Tai rodo ir Honkongo pavyzdys – technologijomis gyvenančiame krašte itin paklausu ir studijuoti šios srities mokslus, jauni žmonės veržiasi būtent į šias sritis. Ir lietuviams reikia būti ambicingesniems. Galvoti, ką veiksiu ateityje, o ne kaip gerai praleisiu studijų metus.
– O ką daryti tam, kuris svajoja studijuoti kalbas arba filosofiją? Juk šios profesijos neįrašytos į paklausiausių profesijų, kurių atstovams dar ir nemenka alga mokama, sąrašus.
– Svarbiausia būti geru specialistu – tiek istoriku, tiek filosofu. Pabrėžiu, geru. Tuomet ir reikiamas kelias atsiveria.
