Teismas padarė išvadą, kad tuometės Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (LŽLEK) 2013 metų pabaigoje priimto sprendimo dalis dėl dienraščio publikacijos „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ priimta pažeidžiant „Lietuvos ryto" teises bei teisėtus interesus, yra neteisėta iš esmės, todėl ją panaikino.
Komisija buvo nustačiusi, kad dienraštis pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.
LŽLEK buvo nė motais net tai, kad buvęs laikinasis „Snoro“ administratorius S.Freakley yra viešasis asmuo, o informacijai, skelbiamai apie tokius asmenis, yra taikytini kiti kriterijai.
Pažeidė dienraščio teises
Teismas pažymėjo, kad LŽLEK apie gautą S.Freakley atstovų skundą dėl publikacijos nei „Lietuvos ryto“, nei straipsnio autoriaus neinformavo, jiems nebuvo pateikta komisijos posėdžio medžiaga, nebuvo pasiūlyta pateikti rašytinius paaiškinimus, jie nebuvo informuoti apie LŽLEK posėdį.
Todėl dienraščio atstovai neturėjo galimybės posėdyje dalyvauti ir pateikti žodinius paaiškinimus.
Be to, „Lietuvos rytui“ nebuvo išsiųstas ir sprendimas, kuriuo dienraštis pripažintas pažeidęs Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teigimu, buvo pažeista dienraščio teisė žinoti apie priimamą neigiamą sprendimą, teisė būti išklausytam, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę.
Teismas įpareigojo Visuomenės informavimo etikos komisiją, kuri buvo neseniai įsteigta vietoj panaikintos LŽLEK, per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti S.Freakley atstovo skundą dėl „Lietuvos ryto“ publikacijoje „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ skelbiamų teiginių.
Vėzdas – prieš kritikus
Beje, tuometė LŽLEK savo vėzdą pakėlė ne tiktai prieš „Lietuvos rytą“, bet ir kai kuriuos kitus laikraščius, kurie kritiškai vertino Prezidentūros, Lietuvos banko ir tuometės dešiniųjų Vyriausybės veiksmus nacionalizuojant „Snorą“, taip pat reiškė abejones dėl laikinųjų banko administratorių sprendimų.
Taigi kilo pagrįstų įtarimų, kad politizuota etikos sargų komisija buvo pasitelkta siekiant susidoroti su neparankia Prezidentūrai ir konservatoriams žiniasklaida.
Komisija veikė neteisėtai
Po skandalingų LŽLEK sprendimų, kurie smogė iš karto keliems neva neetiškais pripažintiems šalies dienraščiams, „Lietuvos rytas“ atskleidė, jog pati komisija veikė neteisėtai, neturėdama patvirtintų nuostatų, o jos steigėjai nė karto nebuvo susirinkę į posėdžius, nors tai ir numato įstatymas.
Kad abejones dėl LŽLEK teisėtumo „Lietuvos rytas“ reiškė pagrįstai, tuomet kalbėjo net Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Juozapaitis: „Šiuo atveju, atrodo, nėra priešnuodžių tai paneigti.
Įstatymai, pagal kuriuos buvo sudaryta komisija, pažeisti.“
Tuometis LŽLEK vadovas vaikų psichiatras Linas Slušnys irgi buvo pripažinęs, jog kildavo tam tikrų sunkumų dėl neaiškaus statuso: „Iš tiesų nežinau, ar komisijos veikla, kai ji neturi nuostatų, yra teisėta.“ (LR, BNS)
Iš pirmų lūpų
Paulius Čelkis, advokatas
„Džiugina tai, kad teismas išsamiai išnagrinėjo šios bylos faktines aplinkybes.
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos priimami sprendimai, kuriais nustatoma, kad žiniasklaidos priemonė pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatas, turi neigiamą reikšmę pažeidimą padariusiam asmeniui ir jo reputacijai.
Todėl pasiteisinimas, kaip konkrečiu atveju bandė komisija, formaliu informavimu apie posėdžius ar priimtus sprendimus interneto svetainėje yra ne tik procedūriškai, bet ir etiškai nepriimtinas argumentas.
Tikėkimės, kad šis teismo sprendimas paskatins Visuomenės informavimo etikos komisiją ateityje sprendžiant panašius skundus juos nagrinėti iš esmės, išklausant visas ginčo šalis ir atsižvelgiant į žurnalisto teisę skleisti visuomenei informaciją, kuri gali būti ribojama tik aiškiais įstatymo nustatytais atvejais.“
