Kaip teigia patys filmo kūrėjai, aštuonias minutes trunkančiame filme paprastai pasakojama apie kario kasdienybę, Lietuvos kariuomenės veiklas užtikrinant šalies saugumą bei karių dalyvavimą NATO misijose.
Kariuomenės atstovai tikino, kad šis filmas skirtas moksleiviams ir viešas jo naudojimas yra betikslis, bet tikino, kad ateityje jį internete galės pasižiūrėti visi norintys.
Tai, kad filmo artimiausiu metu neplanuojama viešinti, patvirtino ir Ugdymo plėtotės centro specialistai, patikinę, kad iki šių mokslo metų pabaigos dėl itin didelio susidomėjimo tokios interaktyvios pamokos bus surengtos dar bent porą kartų.
Apie tai, kokia medžiaga pateikiama moksleiviams skirtame filme, naujienų portalas lrytas.lt pasiteiravo Lietuvos kariuomenės kapitono Gintauto Ciunio.
– Į kokį klausimą norite atsakyti filme?
– Klausimas, kas man nutiktų, jei aš būčiau Lietuvos karys? Filme pateikiama informacija ta kalba, kuria ir aš pats asmeniškai mėgstu kalbėti – paprastai ir suprantamai. Tai moksleiviai priima daug geriau nei paprastą didaktinį pasisakymą.
Filme atsakoma į kelis dažniausiai moksleivių užduodamus klausimus. Ir jie tikrai neklausia, kokia yra kariuomenės struktūra ar kokie kariuomenės uždaviniai. Dažniausiai klausiama, kaip tapti snaiperiu, ar turėsiu automatą, iš kokios medžiagos pagaminti kario batai ir pan. Būtent dėl to ir buvo smagu kurti šį filmą, net tai buvo iššūkis paprastai atsakyti į dažniausiai pateikiamus klausimus.
– Kokią kariuomenę šiame filme norėjote parodyti?
– Tokią, kokia ji yra ir jokios kitos, ir dar norėjosi sulaužyti keletą stereotipų. Ką jaunas žmogus galvoja, išgirdęs, kad jam reikės eiti į kariuomenę? Jis mano, kad atėjus į armiją reiks daryti po 200 atsispaudimų, jis tam aišku mano esantis per silpnas, bet po atsispaudimo dar laukia kliūčių ruožo įveikimas bėgte. Reikės nubėgti mažiausiai dešimt kilometrų su mažiausiai 30 kilogramų sveriančia kuprine, ir tam, žinoma, jis taip pat jaučiasi per silpnas. Visi galvoja, kad būtinai turės automatą, bet būtinai tai bus Kalašnikovas... O paskui galvoje šmėkšteli vaizdelis iš kompiuterinio žaidimo.
Viskas prasidėjo nuo paskaitos, kuri buvo parengta šalies mokykloms. O kai buvo nuspręsta, kad reikia tokios interaktyvios pamokos šalies mokyklose, paskaitos medžiaga dar papildyta.
– Filme itin pabrėžiama modernioji ginkluotė – kam to reikėjo?
– Akcentuojama ta ginkluotė, kurią turime. Automatinis šautuvas G36 yra pagrindinis Lietuvos kariuomenės šautuvas, kaip ir prieštankinė sistema „Javelin“ yra pagrindinė prieštankinė sistema, kurią turi Lietuvos kariuomenė. Žinoma, yra ir kitų ginklų, bet juk norėdami sutilpti į tam tikrą laiką rodome tai, ką turime geriausio.
Kaip manote, ar pakankamai dėmesio šiame filme skirta ir kitai kariuomenės funkcijai – gelbėjimo operacijoms? Filme minimas žvejų ant ledo pavyzdys, bet ar to užteks, kad jaunas žmogus atkreiptų dėmesį?
Šiuo filmu ne tik norėta, kad žiūrovai atkreiptų dėmesį į antrinę kariuomenės funkciją, mums svarbu, kad įsimintų pagrindinė funkcija – mokymasis kovoti. Kaip tik tai kiekvienas karys daro savo tarnybos vietoje kasdien nuo aštuntos ryto iki septynioliktos valandos vakaro, jei aplinkybės nereikalauja tą daryti ilgiau. Žinoma, žvejus surinkti nuo Kuršių marių ledo – būtina.
– Ar prieš kurdami šį filmą domėjotės kitų šalių sukurtais informaciniais filmais apie kariuomenę?
– Per savo tarnybos laiką esu matęs pačių įvairiausių filmų apie kariuomenę. Didžioji dalis jų neišbrenda iš tam tikro stiliaus vaizdo klipų apie kariuomenę jūros.
Jie visi pasižymi labai „kieta“ metalo muzika ir serija įvairiausių šūvių ir sprogimų, pataikančių į muzikos taktą. Šis dalykas, man regis, yra mažiau paveikus, nei toks laisvas pabendravimas su auditorija.
– Kokie moksleivių klausimai glumina ar pralinksmina?
– Visada bendrauti su moksleiviais labai smagu, nes jie paprasti ir užduoda itin konkrečius klausimus. Stebina tada, kai užduodami tokie strateginiai klausimai: ar NATO reaguotų, jei Lietuvą kas nors pultų?
