Po darbuotojo klausimų – pasiūlymas išeiti iš darbo
Prieš mėnesį naujienų portalo lrytas.lt redakcijoje apsilankęs tolimųjų reisų vairuotoju dirbęs Borisas Liachnovičius papasakojo nelinksmą istoriją. Jis paprašė darbdavio dokumentais pagrįsti atskaitymus į „nuostolių fondą“ ir išgirdo pasiūlymą čia pat parašyti prašymą būti atleistam iš darbo savo noru.
Įmonėje UAB „Magneta ir transportas“ beveik metus dirbęs vairuotojas iš pradžių negalėjo patikėti, kad iki tol jokių priekaištų jo darbui neturėjęs darbdavys staiga taip pakeitė nuomonę.
Darbuotojas turėjo pokalbių su darbdaviais garso įrašus, kuriuose girdėti, kokiu tonu darbdavys auklėja apie atskaitytus pinigus prabilusį darbuotoją. Vairuotojui paklausus, ar bus grąžinti į „nuostolių fondą“ nuskaityti pinigai (apie 900 eurų), darbdavys į kalbas nesileido.
Santykiai su darbdaviu dar labiau pašlijo, kai iš atostogų sugrįžęs darbuotojas sužinojo, kad jo vairuotas vilkikas perduotas kitam vairuotojui ir darbdavys jo į reisą išleisti neketina.
Vairuotojui pasiūlė sėdėti biure
„Kiekvieną rytą eidavau į darbą ir sakydavau, kad duokite man vilkiką, noriu dirbti, bet sulaukdavau tik pasiūlymo sėsti prie stalo biure“, – pasakojo pašnekovas.
Paklaustas, ką veikdavo įmonės biure, vairuotojas buvo atviras: „Ateidavau ryte ir atsisėsdavau į vietą, kur man nurodė. Veikti nebuvo ką, juk esu vairuotojas. Atsigerdavau vandens, paskambindavau žmonai, per pietų pertrauką galėdavau trumpam išeiti. Pasakysiu atvirai, nerimavau, kad kiti biuro darbuotojai ims šnairuoti į tokį mano sėdėjimą, bet taip nenutiko, žmonės elgėsi tikrai draugiškai, su manimi bendravo, padrąsindavo. Gal dėl to vadovybė mane perkėlė sėdėti į kitą vietą, kur kabinete dirbo tik viena mergina“, – pasakojo B.Liachnovičius.
Pasak pašnekovo, tai buvo tarsi savotiškas žaidimas, kas ką privers nusileisti. „Buvo ir keli pokalbiai. Į darbdavio klausimus, ar noriu dirbti, atsakydavau teigiamai, bet tuoj pat išgirsdavau, kad automobilio negausiu. Kai paklausdavau kodėl, sakydavo: „O kur darbo sutartyje parašyta, kad turime jį tau duoti“, – pokalbius su darbdaviu prisiminė vairuotojas ir pridūrė, kad darbdavys dažnai kartojo, kad dėl politinės situacijos su Rusija darbų krūvis sumažėjęs, nors kiti vairuotojai dirbo tokiu pat grafiku kaip ir anksčiau.
„Kai klausdavau, kaip galėčiau pagerinti savo darbo kokybę, iš manęs tik juokėsi. Buvau neparankus žmogus – norėjau dokumentų dėl atskaitytų pinigų, dažnai primindavau dėl vėluojamų mokėti atlyginimų“, – pasakojo tolimųjų reisų vairuotojas ir patikslino, kad darbo sutartį su minėta įmone teko nutraukti.
Darbdavio pasiūlymai
Tašką šioje istorijoje padėjo darbuotojo kreipimasis į Darbo inspekciją, kad ji padėtų išsiaiškinti santykius su darbdaviu. Pirmajame Valstybinės darbo inspekcijos Ginčų komisijos posėdyje dalyvavo B.Liachnovičius su jam atstovaujančia teisininke ir darbdavys, kurį taip pat atlydėjo teisininkas.
Darbdavių atstovas prieš Darbo ginčų komisijos posėdį pasiūlė susitarti dėl tam tikros kompensacijos sumos, tačiau ji nė iš tolo nebuvo panaši į tą, kurią įmonė iš tiesų buvos skolinga darbuotojui, tad teisininkai patarė B.Liachnovičiui šio pasiūlymo atsisakyti, o po minėtos komisijos posėdžio su juo susisiekęs darbdavio atstovas jau pateikė kitą pasiūlymą.
Dėl konfidencialumo sutarties, kurią sudarė su darbdaviu, pašnekovas negalėjo atskleisti detalių, dėl ko ir kaip buvo susitarta su įmonės vadovybe, bet patikino, kad šio susitarimo sąlygos jį tenkina.
Mėgstamo darbo neatsisakys
Kalbėdamas apie savo santykių su darbdaviu istoriją, vyras tikino, kad liko šiek tiek nusivylęs: „Puikiai pamenu, koks buvo gyvenimas sovietmečiu, nenorėčiau grįžti į tuos laikus, bet gaila, kad ir šiandien tam tikri dalykai Lietuvoje vyksta“, – atsiduso pašnekovas.
B.Liachnovičius tikino mėgstantis vairuotojo darbą ir neabejojo, kad pavyks susirasti naują. Pokalbio pabaigoje, paprašytas prisiminti kokį nors jį pralinksminusį įvykį dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, pašnekovas papasakojo nuotaikingą istoriją.
„Keletą metų teko vežti skintas gėles iš vieno Olandijos miestelio į Rusiją. Šį krovinį būdavo svarbu pristatyti kuo greičiau ir dažnai tam skirdavo vos 72 valandas. Prieš Kovo 8-ąją būdavo tikra beprotybė, ir užsakovai iš Maskvos nuolat skambinėdavo ir skatindavo paskubėti“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad automagistralėje dažnai per raciją klausydavosi rusų vairuotojų pokalbių, kurie paprastai perspėdavo, kuriuose kelio ruožuose galima tikėtis susitikti kelių patrulių.
„Kartą itin skubėjau – greitis buvo daugiau nei šimtas kilometrų per valandą – ir klausiau, apie ką kalbasi rusų vairuotojai. Girdžiu kaip Vania Sergejui sako: „Sergėjau, nieko sau, pats greitai važiuoju, o šitie išprotėję lietuviai dar mane lenkia.“ Tuomet jam draugas atsako: „Jie juk jau Europos Sąjungos nariai, juk žinai...“ Išgirstas atsakymas privertė mane kvatotis gerą pusdienį: „Žinau žinau... Ne veltui kalbama, kad būtent lietuviai Sovietų Sąjungą sugriovė, tad tas pats laukia ir Europos Sąjungos.“
Per metus – daugiau nei 5 tūkst. bylų
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2014 metais iš viso nagrinėti 5394 darbo ginčai.
709 iš jų nutraukti abiem pusės pasirašius taikos sutartį, 133 atvejais byla nutraukta, ieškovui atsisakius visų reikalavimų posėdžio metu ir 717 atvejų prašymą atsisakyta nagrinėti, ieškovui atsisakius visų reikalavimų iki posėdžio.
„Bylos nutraukiamos ar prašymus atsisakoma nagrinėti dažniausia dėl to, kad atsakovas ir ieškovas susitaria patys, t.y. ieškovo prašymas patenkinamas be darbo ginčų komisijos įsikišimo“, – teigė Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėja Gabrielė Banaitytė.
