„Kinija ar Abu Dabis tiesiog turi gerų Amerikos ir Didžiosios Britanijos universitetų filialus. Egzotiškos šalys stengiasi, investuoja didžiulius pinigus, kad pritrauktų garsių aukštųjų mokyklų“, – sakė studijų užsienyje ekspertė Žaneta Savickienė.
Studijuoti į tolimas šalis lietuviai dar nevyksta masiškai, tačiau vis dažniau Studijų užsienyje informacijos centras sulaukia klausimų apie egzotiškus kraštus, rašoma priede „Studijų naujienos“.
– Kiek lietuvių jau išvyko studijuoti į Abu Dabį? – pasiteiravome Ž.Savickienės.
– Neturime tikslaus skaičiaus, tačiau žinome, kad šiuo metu yra keletas lietuvių, kurie ten studijuoja. Jie gauna stipendijas, kuriomis gali padengti visas išlaidas. Aukštosios mokyklos filialas Abu Dabyje kartais net konkuruoja su pagrindiniu universitetu Niujorke. Jie turi galimybę pasikviesti profesorių iš Amerikos.
Užsienio šalys įvairiais būdais stengiasi pritraukti gabiausių mokinių ir studentų. Prieš metus į mūsų centrą buvo atvykę Turkijos vyriausybės atstovai. Jie norėjo paskleisti informaciją, kad Turkijos universitetai pradeda dėstyti ir anglų kalba.
Taip pat suteikiama galimybė išmokti turkų kalbą ir toliau tęsti studijas Turkijoje ir gauti stipendiją.
– Į kurias šalis šiuo metu lietuviai vyksta studijuoti dažniausiai?
– Mūsų centro duomenimis, bakalauro studijų jaunuoliai dažniausiai važiuoja į Jungtinę Karalystę, nes ten nekyla keblumų dėl kalbos – mokoma angliškai. Lietuviai, kaip ES piliečiai, gauna beprocentę paskolą, kuri padengia studijų mokestį.
Į Skandinavijos šalis ir Vokietiją studentų srautas yra kur kas mažesnis, nes bakalauro lygio programų anglų kalba ten nėra daug. Tačiau ten vyksta mūsų magistrantai.
Nyderlanduose mokslas yra mokamas, tačiau santykinai kaina nėra labai didelė.
ES dirbantys studentai ten gauna finansavimą, todėl vykstančiųjų į šią šalį srautas yra nemažas. Bakalauro lygio programų anglų kalba ten yra daugiau nei kitose neanglakalbėse šalyse.
Europoje jau pastudijavusių studentų akys dažnai krypsta į JAV. Į šią šalį važiuoja nemažai sportininkų, kurių laimėjimai vertinami tarptautiniu mastu.
Tiek bakalaurai, tiek magistrantai JAV gali gauti dideles stipendijas, kurių pakanka ne tik susimokėti už mokslą, bet ir padengti visas kitas išlaidas. Žinoma, ir kokybė JAV universitetuose yra neginčijama.
– O ką svetur studijuoti dažniausiai renkasi lietuviai?
– Šiuo metu mažai kas svetur nori studijuoti verslą. Anksčiau tokių jaunuolių buvo daug. Pastaraisiais metais populiarėja kiti socialiniai, taip pat techniniai mokslai. Vis daugiau norinčiųjų studijuoti inžineriją, architektūrą ir informacines technologijas.
Populiarėja ir dar viena sritis: pastaruoju metu daug merginų domisi mada – tiek mados vadyba, tiek drabužių dizainu. Anksčiau to tikrai nebuvo.
Nemažai ir norinčiųjų studijuoti aplinkosaugą, su ja susijusias technologijas. Sparčiai populiarėja energetikos studijos.
Šiuos pokyčius lemia permainos mūsų gyvenime. Dabar atsinaujinančioji energetika yra aktuali, tad ir jauni žmonės tuo domisi, renkasi su tuo susijusią profesiją.
Visiems jau aišku, kad verslo bakalauras – tai kvalifikuota sekretorė. Vaikai suvokė, kad į verslą galima ateiti ir kitais keliais.
– Kokių rezultatų vidurinėje mokykloje turi būti pasiekęs, kad galėtum būti tikras: įstosiu į svajonių universitetą užsienyje?
– Kuo geresnis universitetas ir kuo didesnė stipendija, tuo konkursas į tą aukštąją mokyklą didesnis.
Užsienyje didžiulė universitetų įvairovė – yra labai gerų, kuriuose ir konkursas didelis, yra ir tokių aukštųjų mokyklų, kurios priima visus. Pastarosios paprastai veikia per agentūras ir agresyviai vilioja abiturientus.
Kai žmogus kalba apie tokius svajonių universitetus kaip pasaulinė ekonomistų kalvė Londono aukštoji ekonomikos mokykla, Kembridžo, Oksfordo, Stanfordo ar Harvardo universitetai, o jo metinis pažymių vidurkis yra 8, net nėra reikalo vargti. Šių universitetų konkurse jis susidurtų su pačiais geriausiais mokiniais.
Net kai vidurkis 10, negali būti tikras, kad įstosi. Šiose aukštosiose mokyklose taikomas holistinis priėmimas, kai vertinami ir stojančiojo pažymiai, ir jo asmenybė – jaunuolio motyvai, ateities planai.
– Į ką patartumėte atkreipti dėmesį pretenduojant į geriausius pasaulio universitetus?
– Didžiulė problema Lietuvoje, kad vidurinių mokyklų ar gimnazijų mokytojai nerašo rekomendacijų arba jas rašo paviršutiniškai.
Dažniausiai užsienio universitetų vertintojai net neturi galimybės realiai pamatyti stojančiojo.
Lietuvoje mokytojai nerašo rekomendacijų abiturientams stojant į mūsų aukštąsias mokyklas, tad nesupranta, kad neužtenka užsienio universitetui parašyti tiesiog gražų tekstą. Jie neapibūdina jaunuolio išskirtinumo, nepalygina jo su kitais mokiniais, nepaaiškina, kuo ypatinga vidurinė mokykla, kurią jis baigė.
Neįdėdami darbo mokytojai pakiša koją savo patiems geriausiems, gabiausiems ir mylimiausiems mokiniams, kurie svajoja patekti į pasaulinio garso universitetus.
Studijų užsienyje informacijos centras kviečia mokytojus į nemokamus mokymus, kaip tai daryti, bet iš visos Lietuvos atvyksta tik du ar trys mokytojai. Paprastai iš tų mokyklų, kuriose ir taip gerai rašomos rekomendacijos.
– Stodami į užsienio universitetą moksleiviai turi parašyti motyvacinį laišką. Kokių klaidų jie daro?
– Didžiausia mokinių klaida, kad motyvacinį laišką jie parašo per dieną.
O juk reikia taip parašyti, kad komisijos narys, kuris galbūt yra pavargęs, skaito jau šimtąjį laišką, pagalvotų: „Įdomus žmogus, norėčiau jį sutikti savo auditorijoje.“
Be to, garsių universitetų dėstytojai paprastai yra numatę valandų, kai norintis studijuoti mokinys gali pabendrauti su jais internetu. Prieš pokalbį mokiniui pravartu perskaityti dėstytojo straipsnių, knygą.
Tikėtina, kad užsienio aukštosios mokyklos atstovas, susidūręs su tokiu rimtu pašnekovu iš Lietuvos, perskaitęs jo motyvacinį laišką norės tokio studento.
Mokiniai turi galimybę bendrauti ir su viso pasaulio studentais, pasirinkusiais juos dominančią studijų programą.
Dauguma Lietuvos jaunuolių jau žino, kad studijoms užsienyje reikia pradėti ruoštis iš anksto. Į mūsų centrą dažnai ateina dešimtokai. Vienuolikta klasė yra pats darbymetis, o dvyliktoje klasėje telieka viską apibendrinti.
Mokiniams visada sakau, kad tas mokytojas, kuris yra „užsisėdęs ant jūsų“ ir spaudžia, yra naudingesnis nei tas, kuris nuolaidžiauja. Pats pikčiausias mokytojas nori išmokyti.
Bakalauro studijų užsienio valstybinėse aukštosiose mokyklose kainos
Anglija – 9 tūkst. svarų sterlingų per metus (12,4 tūkst. eurų)
Škotija – nemokamos (tačiau yra metinė įmoka – 2 tūkst. eurų)
Danija – nemokamos
Nyderlandai – 1900 eurų per metus
Švedija – nemokamos
Vokietija – nemokamos
