Savadarbių Gediminaičių stulpų iš šiaudų kūgių aukštis siekia beveik 7 metrus. Jau dešimtmetį stovintys stulpai pora kartų buvo keisti naujais šiaudais.
Pastarąjį kartą suformuot naujus stulpus entuziastui senoliui padėjo pažįstamas ūkininkas. Pasak Antano, traktoriumi stulpus greitai sudėjo, sutvirtino išorėje virvėmis ir vielomis. Orų sąlygų nebijantis paminklas puikiai ištveria ir didžiausias audras, juk vieno kūgio svoris – apie 200 kg, o paminklą sudaro 21 šiaudų ritinys. Paklausus, ar bando siekti rekordo, Antanas atsakė, jog viskas dėl meilės tėvynei ir jokių rekordų nereikia.
Senolio kambarį puošia jam brangi vėliava, kuri, jo teigimu, turi kabėti Vilniaus valdovų rūmuose virš durų, ir šalies vardo 1000-mečio minėjimo vėliava su Kristumi ir įkurtos karalystės šūkiu.
Savo valdas Antanas įvardija kaip karalystę, kurioje viskas švenčiau, tikriau, sąžiningiau, esą pavargęs nuo įvairiausių partijų, skleidžiančių melą.
Kiemą puošia dar viena patriotinė idėja. Savosiose valdose rasti didžiuliai akmenys, meistrų pagalba tapo išskirtiniais paminklais, skirtais šv.Kazimierui, Aušros vartų švč.Mergelėi Marijai, Kristui ir popiežiui Jonui Pauliui II. Antano prašymu, paminklai pašventinti.
Paminklais autorius didžiuojasi labiausiai iš visų savo kūrinių. Šv.Kazimiero akmuo visiems primena, kas buvo šis šventasis, o Jono Pauliaus II akmuo atsirado lygiai tą pačią dieną, kai vyko popiežiaus laidotuvės, skirtas jo garbei.
„Liks vaikams ir anūkams, tokio gėrio kaži ar kur dar rasi“, – svarstė senolis.
Anksčiau ūkininkavimu užsiėmęs Antanas dėl sveikatos vadžias perdavė sūnui, tačiau kol gyvas bus, saugos ir puoš savo kiemą Lietuvai prasmingais dalykais, taip bandys atkreipti dėmesį ir priminti jaunimui, kad savo tėvynę reikia saugoti ir mylėti, o ne iš jos bėgti.
