Naujoji Seimo kanclerė Daiva Raudonienė, paklausta, nuo kada pradėta rengtiss Kovo 11-osios renginiams, sakė: „Kai paėjusių metų gruodį buvau paskirta eiti šias pareigas, darbas jau vyko. Mano žiniomis, speciali darbo grupė, kuriai vadovavo Seimo pirmininkė, darbą pradėjo praėjusių metų spalio mėnesį.“
Anot Seimo kanclerės, Kovo 11-osios iškilmes organizuoja ne tik Seimas, bet prisideda ir Švietimo ir mokslo, Kultūros, Krašto apsaugos ministerijos. „Renginių ciklą pradėjome dar vasario 10 dieną Lietuvos jaunimo renginiu „Lietuvai ir man“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Šio renginio metu vaikai iš visos Lietuvos pina apyrankes ir kabina jas specialiame stende, kuris bus eksponuojamas Seime“, – pasakojo D.Raudonienė.
Seimo posėdžiui pirmininkaus moksleivis ir studentas
Be gausybės įvairių renginių visoje šalyje, Kovo 11-oji tradiciškai bus minima ir Seime. Anot pašnekovės, šių metų Kovo 11-osios jubiliejaus šūkis, vienijantis renginius ir akcijas, – „Iš praeities į ateitį“.
„Visą dėmesį skiriame jaunimui, kuris yra Lietuvos ateitis, tad dauguma renginių skirti jaunimui. Vienas pavyzdžių – Kovo 11-osios minėjimas Seime, kai simbolinio posėdžio metu su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene pirmininkaus Moksleivių parlamento pirmininkas ir Studentų sąjungos prezidentas. Manau, kad šis renginys bus įdomus ne tik vyresnei kartai, gynusiai mūsų nepriklausomybę, bet ir jaunimui, kuris turėtų ją ypač branginti“, – kalbėjo D.Raudonienė.
Šventiniuose koncertuose kartu bus galima išgirsti „Liepaičių“ ir „Ąžuoliukų“ chorų atliekamus kūrinius.
„Daug dėmesio šiemet bus skiriama tautinių bendrijų atstovams, nes nepriklausomybė buvo atkurta visų Lietuvoje gyvenančių žmonių pastangomis. Šiandien ji saugoma ne tik lietuvių, bet ir kitų etninių bendrijų“, – pasakojo Seimo kanclerė ir pridūrė, kad į iškilmingus minėjimus tautinių bendrijų atstovai atvyks vilkėdami savo tautinius kostiumus.
Lietuvą užplūs svečių delegacijos iš užsienio
Į šventinius Kovo 11-osios renginius atvyks daug svečių iš užsienio. Laukiama delegacijų iš Danijos, Estijos, Lenkijos, Islandijos, Latvijos, Moldovos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Ukrainos. „Taip pat laukiama apie 30-ties signatarų svečių, kurie suvažiuos į Vilnių iš įvairių pasaulio šalių. Tai žmonės, kurie taip pat prieš 25 metus dalyvavo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę“, – kalbėjo kanclerė.
„Apie savo dalyvavimą jau pranešė devynių šalių parlamento pirmininkai. Iškilmėse dalyvaus Islandijos prezidentas“, – kalbėjo D.Raudonienė. Laukiama žinių dar iš keleto delegacijų. Iškilmėse dalyvaus ir kaimyninių Latvijos bei Estijos parlamentų pirmininkai – jie sakys šventines kalbas ir dalyvaus trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje.
Į Vilnių taip pat atvyksta kelios dešimtys užsienio žurnalistų, kurie dalyvaus šiai progai skirtoje konferencijoje „Šiuolaikinės žurnalistikos iššūkiai ir atsakomybė“. „Dalis šių žurnalistų patys buvo Lietuvoje 1990-ųjų Kovo 11-ąją ir visam pasauliui paskleidė žinią apie įvykius mūsų šalyje“, – kalbėjo D.Raudonienė.
Naujojo Vyčio iškilmių svečiai neišvys
Prieš pusmetį kilusios diskusijos, kokį Vytį – stilizuotą ar tradicinį – Seimo salėje nori matyti parlamentarai, iš žodžių nevirto darbais. Nors planuota, kad naujasis Vytis, kuriam sukurti planuota skirti 200 tūkst. litų (57,9 tūkst. eurų), minint Nepriklausomybės jubiliejų jau kabos Seimo salėje, ši idėja taip ir liko neįgyvendinta.
„Kol kas dėl Vyčio nėra nuspręsta, nes nevyksta Seimo sesija. Patys Seimo nariai pavasario sesijos metu nuspręs, kokį Vytį jie norėtų matyti Seimo posėdžių salėje“, – komentavo prieš kelis mėnesius itin audringus ginčus kėlusį klausimą Seimo kanclerė.
D.Raudonienės teigimu, jokių išskirtinių remonto ar rekonstrukcijos darbų šiai progai Seime neprireikė. „Dar kartą tikriname, kaip Seimo salėse veikia garso ir vaizdo įranga. Šiuo atveju tai jėgų sutelkimas, kuris daugiausia energijos pareikalaus Kovo 11-ąją, bet juk toks mūsų darbas, ir stengiamės jį atlikti kaip įmanoma geriau“, – sakė ji.
Praeiviams kliūva stiklo duženos prie Seimo
Praeiviams kliūva ir prie Seimo rūmų esančios Sausio 13-osios ekspozicijos vaizdas: prie simbolinių barikadų ir atminimo lentelių esantys stiklai, matyt, labai trukdė piktavaliams ir šie juos sudaužė.
Paklausta, ar planuojama tvarkyti ekspoziciją, pašnekovė sakė: „Kol kas jokio sprendimo nepriimta, bet šį klausimą būtinai svarstysime. Šiuo metu esame susitelkę ties jubiliejaus organizavimu ir rūpinamės, kaip priimti atvykstančias delegacijas. Norime pasauliui skleisti kuo pozityvesnę žinią apie Lietuvą, mūsų šalies nepriklausomybę ir jos augimą. Turi būti matomi ne tik prieš 25-erius turėti tikslai, bet ir tie, kuriuos esame išsikėlę dabar. Sėkmingai apie save pasakoti pasauliui būtų pats didžiausias uždavinys ir įdirbis.“
Nors ir taupoma, bet pinigų trūksta
Kol kas neaišku, kiek tiksliai atsieis visų su Kovo 11-osios iškilmėmis susijusių renginių organizavimas.
„Pasirengimo išlaidas sekame nuolat. Sumuojame, kiek kainuos svečių priėmimai, kelionės, viešbučiai ir pan. Suma bus gana didelė, bet tai nėra tik Seimo lėšos. Prie jubiliejaus organizavimo finansiškai prisideda ir kitos institucijos, – teigė Seimo kanclerė ir pridūrė: – Seimui buvo skirta papildomų lėšų Kovo 11-osios renginiams – iki pusės milijono litų (apie 145 tūkst. eurų. – Aut. past.). Jau dabar aišku, kad šių lėšų nepakaks, tad teks dar pridėti iš vidinių Seimo išteklių.“
Seimo kanclerė pabrėžė, kad dengiamos tik tos užsienio svečių išlaidos, kurios numatytos protokole: „Dengiamos tik minimalios protokolinės išlaidos, kurias labai atsakingai prižiūrime ir kontroliuojame, nes norisi viską padaryti optimaliomis sąnaudomis.“
