Tokia pozicija išdėstyta Seimui pateiktoje VTEK praėjusių metų veiklos ataskaitoje. Komisijos nuomone, tokia nuostata
užtikrintų didesnį teisėkūros procesų skaidrumą.
Komisija pastebi, jog iki šiol realią įtaką ir autoritetą visuomenėje turinčios organizacijos, dalyvaudamos teisėkūros
procese, dažnai atlieka veiksmus, atitinkančius formaliuosius klasikinio lobizmo požymius. „Tačiau nė vienu panašiu atveju
nėra deklaruojami nei lobistinės veiklos užsakovai, nei teisės aktai, kuriuos siekiama priimti, pakeisti ar panaikinti“, – rašo
VTEK.
VTEK ataskaitoje pateikia savo nagrinėtų atvejų ir sprendimų statistiką, pažymima, kad sprendimai rečiau skundžiami teismui.
Praėjusiais metais teismui buvo apskųsti 29 VTEK sprendimai, 2013 metais tokių buvo 43, o 2012 metais – 52.
VTEK duomenimis, iš teismuose pernai jau išnagrinėtų 20-ties atvejų 17 sprendimų buvo palankūs komisijai ir trys – ne.
Iš viso VTEK pernai gavo 2 tūkst. 118 įvairių oficialių raštų bei paklausimų, tarp jų ir skundų arba prašymų įvertinti
valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesį. Priimta 118 individualių sprendimų dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių
asmenų viešųjų ir privačių interesų.
Komisija pastebi, jog dažnu atveju pranešimus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veiklos teikia artimiausi tų asmenų
kolegos. Daugiausia tokių signalų gaunama iš miestų ir rajonų savivaldybių tarybos narių. Kalbant apie 2014 metus čia
paminėtinos šešios – Alytaus ir Šiaulių miestų bei Jurbarko, Kėdainių, Švenčionių ir Zarasų rajonų savivaldybės.
