Ministras neabejoja, kad priėmus naująjį Mokslo ir studijų įstatymą ne tik gerės studijų kokybė, bet bus priverstos sukrusti net ir bendrojo lavinimo mokyklos – tiek mokiniai, tiek mokytojai.
Universitetams D.Pavalkis negaili kritikos, o profesines mokyklas turi už ką pagirti.
– Vienas svarbiausių parengtų Mokslo ir studijų įstatymo pataisų uždavinių – aiškiau formuluoti valstybės užsakymą, tai yra išsiaiškinti, kokių specialistų Lietuvai reikia labiausiai. Antra, visomis išgalėmis gerinti studijų kokybę. Išties įstatymas padės to pasiekti? – paklausėme ministro D.Pavalkio.
– Mes daug kalbame apie studijų kokybę, tačiau tenka pripažinti, kad ją gerinti sekasi sunkiai. Šiemet matyti pirmasis proveržis, kai daugelis aukštųjų mokyklų pačios sutiko nusistatyti minimalų balą, kada jos priima mokinį tapti studentu.
Pernai tokį slenkstį buvo nusistatę vos keturi universitetai, o šiemet tai jau paskelbė apie 70 proc. aukštųjų mokyklų. Galbūt ir kitos iki bendrojo priėmimo pradžios paskelbs taikysiančios minimalų stojamąjį balą.
Norėtųsi, kad šios kartelės pakėlimas paskatintų siekti aukštesnių mokymosi rezultatų dar bendrojo ugdymo mokykloje. Juk kai jaunuolis žino, kad tėvai turi pinigų, neretai mano, jog jie sumokės už studijas universitete, tad užtenka tik kaip nors pabaigti mokyklą. O minimalus stojamasis balas įpareigos pasitempti.
Dar vienas dalykas: šiemetiniai pokyčiai dėl lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos egzamino skaičiuojant stojamąjį balą ir kitais metais privalomas tapsiantis matematikos brandos egzaminas nori nenori gerins ir vidurinį ugdymą.
Liberalus dalykų pasirinkimas aukštesnėse bendrojo ugdymo mokyklų klasėse davė tai, kas kelia bėdų kone visoje Europoje. Lietuvoje akivaizdus perteklius socialinių mokslų specialistų, humanitarų.
O juk rinka aiškiai signalizuoja, kad mums trūksta kitų sričių specialistų. Kalbėjau su informacinių technologijų asociacijos „Infobalt“ atstovais, jie sakė: „Tik duokite specialistų, įdarbintume nors 10 tūkstančių.“ Mums trūksta IT specialistų, technologų, inžinierių.
Tų studentų, kurie rengiami Lietuvoje, proporcijos subalansuotos ne iki galo.
– 2016-aisiais įvedamas privalomas matematikos brandos egzaminas skatins jaunuolius labiau linkti į tiksliuosius mokslus, kurie darbo rinkoje suteikia daugiau galimybių?
– Matematika skatina labiau vadovautis ne jausmais, o šaltu protu – susiskaičiuoti, kas naudingiau, kokių yra galimybių, logiškiau mąstyti. Tačiau mes neskriaudžiame ir socialinių mokslų srities. 10 procentų mažindami į šią kryptį priimamų studentų į valstybės finansuojamas vietas skaičių, atitinkamai padidinome studijų krepšelio dydį.
– Ar tas minimalus stojamasis balas, kurį nusistatė daugelis aukštųjų mokyklų, yra pakankamas? Ar šis slenkstis sureguliuos nevaldomą procesą, kai į mokamas vietas, norėdamos uždirbti, aukštosios mokyklos priima beveik visus?
– Minimalus balas nėra pakankamas. Ragindami aukštąsias mokyklas įsivesti tokį balą, siekėme, kad procesas prasidėtų, kad visi įprastų: yra kartelė, kurios neperžengęs netapsi studentu.
Galbūt šis balas ateityje bus aukštesnis. Greičiausiai niekada nepasieksime tokio pat minimalaus balo stojant tiek į mediciną, tiek į zootechniką ar agronomiją. Tačiau tam tikras minimalus standartas privalo būti.
Naujajame Mokslo ir studijų įstatyme yra aptariamos universitetų, kurie yra autonomiški, ir valstybės sutartys. Valstybė, įsipareigodama suteikti bazinį finansavimą aukštosioms mokykloms, nori, kad universitetų bendruomenė, gerai suvokdama, ką daro, savanoriškai prisiimtų tam tikrų įsipareigojimų – tarkim, įsivestų minimalų stojamąjį balą, nedubliuotų kitoje kelio pusėje esančio universiteto studijų programų, neformuotų tų specialybių grupių, į kurias susirenka nepakankamas norinčiųjų skaičius.
Tikiu, kad mūsų siūlomos sutartys paskatins universitetus specializuotis. Juk dabar mokyti, tarkim, kokios nors specialybės tik septynių studentų grupę yra sunku. Tikime, kad tam tikrų specialybių koncentracija atskiruose universitetuose turėtų pagerinti studijų kokybę, dėstytojų suinteresuotumą. Universitetai turi sėsti prie apskritojo stalo ir diskutuoti. Dabar dažnai kiekvienas žiūri tik į savo kiemą ir nenori girdėti kito.
– Universitetų Lietuvoje per daug. Tačiau kol kas galime kalbėti tik apie vieną kelerių metų senumo pavyzdį, kai susijungė dvi aukštosios mokyklos ir tapo Sveikatos mokslų universitetu. Apie užmojus 2020-aisiais jungtis yra paskelbę Kauno universitetai. O kiti?
– Jei mes sujungtume universitetus, panaikintume nepateisinamą konkurenciją, studentai gautų geresnį išsilavinimą, nes juos mokytų tie specialistai, kurie geriausiai tai išmano. Jei įvyktų tinkama reorganizacija, apie kurią yra galvojusi ne viena vyriausybė, dėstytojų atlyginimas padidėtų maždaug du kartus. Žinoma, dėstytojų nebereikėtų tiek daug, tačiau jie galėtų eiti į kitas sritis.
Be to, universitetai galėtų pasisamdyti mokslo laipsnį turinčių praktikų, tarkim, ateinančių iš gamybos srities.
Burtis į konsorciumą parodė norą Vilniaus universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Tačiau nemanau, kad šios aukštosios mokyklos savarankiškai priims sprendimą susijungti.
Šis procesas nebus greitas. Iki šiol lyg buvo savotiškas tabu kalbėti apie šių universitetų jungimąsi.
Tačiau galima pažiūrėti, nuo ko pradėjo olandai, danai. Sumažinus universitetų skaičių pakilo studijų kokybė, geriau vertinami jų mokslo laimėjimai, daugiau registruojama išradimų patentų. Olandijoje liko 8 normalūs universitetai, Danijoje – penki ar šeši.
Olandijoje susirinko parlamentas ir priėmė sprendimą mažinti universitetų skaičių. Lietuvoje universitetų steigėjas taip pat yra Seimas.
Manau, būtina universitetų tinklo klausimui skirti deramą dėmesį prieš kitus Seimo rinkimus. Esu tikras, kad daugelio partijų nuomonė šiuo klausimu turėtų sutapti.
– Studijų programos nuolat vertinamos ir vietos, ir užsienio ekspertų. Kurias jie labiausiai giria, o kurioms tenka nemažai pylos?
– Kai lyginami obuoliai su obuoliais, o ne su kriaušėmis, Europos kontekste mes neatrodome labai gerai. Pernai Europos Komisijos (EK) ekspertai vertino fizikos programas visoje Europoje, atsižvelgdami ir į mokslo darbus, publikacijas, išradimų patentus. Nors fizika – viena stipriausių mokslo sričių Lietuvoje, rezultatai nedžiugina.
Šiemet bus vertinamos medicinos, psichologijos ir kompiuterijos kryptys.
Vienas iš numatomų sutarčių su universitetais punktų bus dalyvauti EK vertinimuose. Anksčiau didžioji dalis mūsų aukštųjų mokyklų to vengdavo. Iki šiol išdrįsdavo būti įvertinti vos penki universitetai ir dar kelios kolegijos.
– Ne kartą esate sakęs, kad privalu kelti profesinio mokymo prestižą. Išties profesinių mokyklų paklausa kasmet kyla. Kaip keičiasi jaunų žmonių požiūris į profesinį lavinimą?
– Kasmet apie 5 proc. mažėja baigiančiųjų bendrojo lavinimo mokyklas skaičius, o priimamų į profesines mokyklas jaunuolių skaičius didėja dešimčia procentų. Tai džiugina, nors šis tempas ir nėra toks, kokio norėtume.
Neabejoju, kad tos profesinės mokyklos, kurios dirbs su verslu ir atsižvelgs į realų rinkos poreikį, laimės, mat jos siūlys paklausias mokymosi programas, joms verslo atstovai aiškiai pasakys, ką jaunas specialistas turi mokėti.
Džiugina ir tai, kad Lietuvoje atidaryta jau per dvidešimt sektorinių profesinio mokymo centrų – jie šiuolaikiški, turi įvairios technikos. Iki metų pabaigos iš viso veiks 40 tokių centrų. Šie centrai nė iš tolo neprimena to, kas sovietmečiu buvo vadinama „profke“.
– Tai gal visiškai teisinga, kad kai kurie universitetų absolventai diplomą pastumia į šalį ir stoja į profesinę mokyklą?
– Europos Sąjungos kontekste Lietuva šiuo klausimu atrodo normaliai.
Žinoma, logika reikalautų, kad pirma jaunuolis baigtų profesinę mokyklą, o vėliau universitetą. Tačiau gyvenime visaip nutinka.
Šiais mokslo metais 1570 aukštąsias mokyklas baigusių žmonių stojo į profesines mokyklas. Esu daug diskutavęs su Europos švietimo komisare. Jos nuomone, viskas yra gerai, tegul žmonės ieško savęs.
Kas tie žmonės? Paprastai tie, kurie sunkiai randa ką veikti baigę aukštąją mokyklą. Yra ir tokių, kurie nori išmanyti, ką ir kaip gamina jų pavaldiniai.
Esu kalbėjęs su viena socialinius mokslus aukštojoje mokykloje baigusia mergina, kuri dabar profesinėje mokykloje mokosi kirpėjo amato. Paaiškėjo, jog jai tėvai perleido kelias kirpyklas, tad imdamasi šio verslo ji nori išmokti viso to, ką privalu mokėti kirpėjai, kad pavaldinės jos nemaustytų.
– Vis daugiau pas mus studijuoti atvyksta užsieniečių. Kuo mes traukiame užsieniečius, kai patys galime nemenkai pakritikuoti savo aukštąjį mokslą?
– Lietuvoje studijuoja apie 4,6 tūkst. užsieniečių. Didžioji dalis mokosi Vilniuje, dalis Kaune, yra ir tokių, kurie pasirinko aukštąsias mokyklas mažesniuose miestuose. Įdomu tai, kad anksčiau pas mus daugiausia atvykdavo studentų iš trečiųjų šalių – Libano, Bangladešo, Pakistano. Šiemet kai kuriuose universitetuose pirmajame ketvertuke – Švedija, Vokietija, Ispanija ir Izraelis. Manau, kad toks pokytis yra geras.
Į Lietuvą atvyksta ir studentų pagal mainų programą „Erasmus“. Ir lietuviai dažnai naudojasi šia programa, jie dažnai renkasi Europos pietų šalis. Tačiau retai viešinami duomenys, kad kai kurių pietų valstybių, tarkim, Italijos, Ispanijos ar Graikijos, aukštųjų mokyklų absolventai dažnai moka ir geba mažiau nei Danijos ar Austrijos mokiniai.
Vykti studijuoti svetur yra gerai. Tai rodo ir mūsų istorija. Lietuvos valdovai Radvilos, Sapiegos važiavo studijuoti į Sorbonos universitetą, Vokietijos, Italijos aukštąsias mokyklas.
Žinoma, svarbu, kad jaunuoliai norėtų baigę studijas grįžti į Lietuvą. O tai priklauso ir nuo ekonominės padėties, darbo vietų kūrimo.
Valstybės finansuojamos vietos 2015 metais
Universitetuose – 7408:
1. humanitarinių mokslų studijų sričiai – 940
2. menų studijų srities muzikos, meno studijų ir rašytinės kūrybos krypčių grupei – 90
3. menų studijų srities teatro ir kino, šokio krypčių grupei – 50
4. menų studijų srities dizaino ir architektūros krypčių grupei – 139
5. menų studijų srities dailės, fotografijos ir medijų krypčių grupei – 102
6. socialinių mokslų studijų sričiai (išskyrus verslo ir vadybos, teisės, švietimo ir ugdymo krypčių grupes, socialinio darbo ir visuomenės saugumo studijų kryptis) – 900
7. verslo ir vadybos krypčių grupei – 250
8. teisės krypčių grupei – 160
9. švietimo ir ugdymo krypčių grupei – 340
10. socialinio darbo ir visuomenės saugumo studijų kryptims – 80
11. fizinių mokslų studijų sričiai (išskyrus informatikos, informacijos sistemų, programų sistemų, sveikatos informatikos, matematikos ir kompiuterių mokslo studijų kryptis) – 535
12. informatikos, informacijos sistemų, programų sistemų, sveikatos informatikos, matematikos ir kompiuterių mokslo studijų kryptims – 700
13. biologijos, botanikos, zoologijos, genetikos, mikrobiologijos, molekulinės biologijos, biofizikos ir biochemijos krypčių grupei – 200
14. žemės ūkio, miškininkystės, maisto studijų, žemės ūkio mokslų krypčių grupei – 175
15. ikiklinikinės veterinarinės medicinos, veterinarinės medicinos, žemės ūkio ir veterinarijos krypčių grupei – 80
16. medicinos ir sveikatos krypčių grupei (išskyrus visuomenės sveikatos, mitybos, slaugos, medicinos technologijų, medicinos ir sveikatos kryptis) – 367
17. visuomenės sveikatos, mitybos, slaugos, medicinos technologijų, medicinos ir sveikatos krypčių grupei – 100
18. sporto ir gyvybės mokslų krypčių grupei – 90
19. informatikos inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos, energijos inžinerijos, statybos inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, jūrų inžinerijos, elektronikos ir elektros inžinerijos, maisto technologijos krypčių grupei – 1310
20. technologijos mokslų studijų sričiai (išskyrus informatikos inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos, energijos inžinerijos, statybos inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, jūrų inžinerijos, elektronikos ir elektros inžinerijos, maisto technologijos kryptis) – 800.
Kolegijose – 6668:
1. humanitarinių mokslų studijų sričiai – 58
2. menų studijų srities muzikos, rašytinės kūrybos, teatro ir kino, šokio krypčių grupei – 30
3. menų studijų srities dailės, dizaino, fotografijos ir medijų, meno studijų krypčių grupei – 129
4. socialinių mokslų studijų sričiai (išskyrus verslo ir vadybos, teisės, švietimo ir ugdymo krypčių grupes ) – 350
5. verslo ir vadybos krypčių grupei – 1280
6. teisės krypčių grupei – 25
7. švietimo ir ugdymo krypčių grupei – 116
8. fizinių mokslų studijų sričiai – 200
9. biomedicinos mokslų studijų sričiai (išskyrus medicinos ir sveikatos krypčių grupę) – 449
10. biomedicinos mokslų studijų srities medicinos ir sveikatos krypčių grupei – 1044
11. technologijos mokslų studijų sričiai – 2987.
2015 m. priėmimas į aukštąsias mokyklas
Planuojama, kad 2015 m. valstybės finansavimą gaus 14,6 tūkst. pirmakursių.
14,1 tūkst. studijuos valstybės finansuojamose studijų vietose: 7,4 tūkst. universitetuose, 6,7 tūkst. kolegijose.
0,5 tūkst. įstojusiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas gaus stipendijas studijų kainai padengti.
Taip pat numatoma, kad apie 600 studentų gaus tikslines studijų vietas.
Vertinant pastarųjų metų priėmimo praktiką, numatoma, kad valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose galės gauti apie pusę stojančiųjų.
