Kitaip skaičiuojamas konkursinis balas, trumpesnis pasirenkamų studijų programų sąrašas, ilgesnis priėmimo laikas.
Tokie esminiai šių metų pokyčiai, rašoma priede „Studijų naujienos“.
Yra ir dar vienas svarbus – dažna aukštoji mokykla nusistatė minimalų stojamąjį balą, o šio slenksčio neįveikusieji negalės tapti studentais. Tačiau P.Žiliukas ramina: tie, kurie išties rengėsi studijoms, gali būti ramūs, mat tas slenkstis kol kas nėra toks aukštas, koks turėtų išties būti.
– Kas nauja šiemet stojant į aukštąsias mokyklas? – paklausėme P.Žiliuko.
– Šiemet yra dvi naujovės, tiksliau – dvi naujovių grupės. Pirmoji grupė susijusi su konkursiniu balu, o antroji – su procedūriniais pokyčiais.
Konkursinius balo pokyčius lėmė prieš dvejus metus švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinta geriausių stojančiųjų eilės sudarymo tvarka ir apibrėžti minimalių stojamųjų balų rodikliai.
2015-aisiais įvedami du papildomi minimalūs rodikliai, jie yra tinkami ir skaičiuojant konkursinį balą.
Pirma, stojančiojo užsienio kalbos mokėjimas turi būti įvertintas ne žemesniu nei B1 lygiu, o tai reiškia arba valstybiniu lygiu išlaikytą egzaminą, kurio rezultatas yra bent jau minimalus (16 balų), arba šiuo lygiu išlaikytą tarptautinį užsienio kalbos egzaminą.
Abiturientas gali būti išlaikęs anglų, prancūzų arba vokiečių kalbos egzaminą.
Antras naujas reikalavimas šiemet – reikia būti išlaikiusiam lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą, jei stojama į universitetą, arba mažiausiai mokyklinį egzaminą, jei stojama į kolegiją.
Tokie yra konkursinio balo pokyčiai ir jie yra gana rimti. Iki šiol valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikydavo tik kiek daugiau nei pusė abiturientų, o anglų kalbos – dar mažiau. Vokiečių ir prancūzų kalbų egzaminus ir šiaip laiko mažai abiturientų.
– Kokie šiemet laukia procedūriniai pokyčiai?
– Bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas vėl bus trijų etapų. Pernai jis buvo dviejų etapų, mat tikėjomės, kad visi jau įprato prie elektroninės priėmimo sistemos, programas renkasi motyvuotai. Tačiau paaiškėjo, kad pernai nepasirašytų sutarčių tarp įstojusiųjų ir aukštųjų mokyklų labai daug: per 300 universitetuose ir per 500 kolegijose.
Vasarą jauni žmonės blaškosi tarp Lietuvos ir užsienio šalių, į kurių aukštąsias mokyklas stoja. Dažnas, įstojęs svetur, nebepanaudoja gauto kvietimo studijuoti Lietuvoje valstybės finansuojamoje vietoje. Labai gaila, nes nemažai jaunuolių dėl to įstoja į mokamą vietą, nors galėtų pasinaudoti valstybės finansavimu. Todėl nutarėme pailginti priėmimą iki Žolinės išvakarių – įterpti dar vieną priėmimo etapą.
Juolab antrajame priėmimo etape daug kas mėgina patekti į valstybės finansuojamą vietą, o trečiajame, kurį dar vadiname papildomu priėmimu, didesnė dalis stojančiųjų, matydami, jog konkursinis balas per mažas, kad patektų į nemokamą vietą, renkasi valstybės nefinansuojamą vietą.
Kita vertus, tiems, kurių konkursinis balas bus aukštas, priėmimas baigsis anksti, jie galės ramiai pasirašyti sutartį su aukštąja mokykla ir dar gerą mėnesį iki Rugsėjo 1-osios paatostogauti.
– Šiemet renkantis, kur stoti, bus galima nurodyti mažiau pageidavimų. Kodėl trumpinamas šis sąrašas?
– Šiemet bus galima nurodyti nebe 12 pageidavimų, o devynis. Anksčiau pasirinkimų skaičius buvo labai didelis. Ir tarptautinė praktika rodo, kad paprastai pageidavimų galima nurodyti ne daugiau nei šešis. Taigi pasiūlytas kompromisas.
Mažindami šį skaičių skatiname stojančiuosius būti labiau motyvuotus, nesiblaškyti po skirtingas studijų programas. Stojimas neturėtų būti paprastas laimės bandymas.
Kita vertus, pastaraisiais metais visais dvylika pageidavimų pasinaudodavo toli gražu ne visi stojantieji.
Be to, paprastai paskutinėse pozicijose dažniausiai būdavo nurodomos mokamos vietos, o stojantysis paprastai, jei nepavyksta laimėti valstybės finansavimo, patenka į tą mokamą vietą, kurią nurodė sąraše pirmiausią.
Tad dvylikos eilučių skaičius tiesiog perteklinis, paskutinėmis trimis eilutėmis realiai pasinaudodavo pustrečio procento asmenų.
Be to, kaip sakiau, tai rimta užuomina, kad reikia būti rimčiau apsvarsčiusiam, kuo išties norėtum tapti.
Suomijoje, kur taip pat pereita prie griežtesnės stojimo schemos, nustatyti šeši pasirinkimai. Jungtinėje Karalystėje – penki pageidavimai.
Stojantieji turėtų atkreipti dėmesį: labai svarbu tinkamai užpildyti pasirinkimų sąrašą. Dažnas stojantysis pirmu numeriu nurodo valstybės finansuojamą vietą, o antru – tą pačią programą, tačiau mokamą vietą, trečiu – kitą studijų programą, valstybės finansuojamą vietą. Toks išdėstymas gali lemti, kad jaunuolis bus pakviestas į valstybės nefinansuojamą vietą, o studijuoti trečiu numeriu nurodytoje nemokamoje vietoje nebus kviečiamas.
Tiems, kuriems svarbu valstybės finansavimas, reikėtų pirmiausia nurodyti nemokamas vietas sąrašo pradžioje. Kita vertus, jei šeima ir gali sumokėti, tačiau jos atžala gerai mokydamasi nusipelnė valstybės paramos, tegul ją ir gauna.
– Iki šiol stojantysis sulaukdavo dviejų kvietimų studijuoti. Nuo šiol bus kitaip.
– Dar viena naujovė – pirmojo etapo metu stojantysis sulauks ne dviejų kvietimų – po vieną į valstybės finansuojamą ir į mokamą vietą, kaip anksčiau, o vieno.
Akivaizdu, kad tas, kuris nurodo kaip prioritetinę valstybės finansuojamą vietą, jis siekia valstybės paramos, tad tokią vietą ir rinkdavosi iš dviejų.
Tik išimtiniais atvejais jaunas žmogus atsisako nemokamos studijų vietos ir renkasi mokamą. Tokių atvejų buvo tarp stojančiųjų į medicinos ar odontologijos programas.
Aukštosioms mokykloms, kai stojantiesiems teikiami du kvietimai studijuoti, tai kelia sunkumų – juk niekada negali tiksliai žinoti, kiek kviesti, kad sulauktum norimo pirmakursių skaičiaus. Neretai pakviestų į mokamas vietas asmenų atsiliepia tik trečdalis.
– Ar smarkiai šiemet teks konkuruoti dėl valstybės finansuojamos vietos?
– Ilgai diskutuota dėl slenksčio – minimalaus stojamojo balo. Daugelis aukštųjų mokyklų šiemet jį nusistatė. Vienos – gana aukštą stojant tiek į nemokamas, tiek į mokamas vietas, o kitos – žemą.
Tarkime, Vilniaus universitetas nusistatė 3 balus, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, keletas kitų – du balus. Yra numačiusių ir mažesnį balą.
Kolegijos dažniausiai rinkosi vienetą ar 0,8, o tai yra žemas balas.
Tačiau kaip tai realiai veiks, pamatysime tik per priėmimą.
Galiu nuraminti, kad vienas ar du balai nėra aukšta kartelė. Tam pakanka pasirinktus valstybinius egzaminus išlaikyti minimaliu rezultatu ar kiek geriau.
Prie tokių pokyčių reikia pratintis. Kitais metais stojamasis balas kils savaime, juk stojant į dažną studijų programą prisidės 2016-aisiais privalomu tapsiančio matematikos brandos egzamino balas.
– Kiek šiemet tikitės sulaukti stojančiųjų? Kiek pernai stojo ankstesnių metų abiturientų? Kas jie – tie, kuriems nepavyko įstoti ankstesniais metais, ar tie, kurie suprato pasirinkę ne tą kelią?
– Stojančiųjų šiemet nebus daugiau nei pernai. Į universitetus ir kolegijas paprastai stoja apie 60 proc. tų metų abiturientų. O kas trečias stojantysis – anksčiau baigęs bendrojo lavinimo mokyklą.
Tarp jų yra tokių, kuriems nepavyko įstoti į trokštamą studijų programą, jie perlaiko ir brandos egzaminus. Kasmet šiuos egzaminus perlaiko apie tūkstantį ankstesnių metų abiturientų.
Šie žmonės būna pasiryžę studijuoti tik išsvajotą profesiją. Tuo reikia tik džiaugtis.
Kita dalis ankstesnių metų abiturientų jau būna padirbėję, sukaupę patirties. Jie svajoja apie rimtesnę karjerą.
Iš pernykščių 33 981 abituriento į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojo 18 050 jaunuolių. Iš viso įstojo 27 006. Tad apie 9 tūkst. pirmakursių yra tie, kurie baigė vidurinę mokyklą ankstesniais metais.
Į pirmą kursą stoja ir prieš penkerius metus bendrojo lavinimo mokyklą baigę žmonės. Stoja ir kur kas vyresni. Prieš kelerius metus bendrajame priėmime dalyvavo 70 metų moteris – ji tapo rekordininke. Penkiasdešimtmečių pasitaiko kur kas dažniau.
– Iki stojimo maratono liko keletas mėnesių. Ką patartumėte tiems, kurie dabar dar tik sprendžia, ką studijuoti?
– Reikia pasikliauti savimi. Kartais labiau nei tėvais. Mat būna, kad jaunuoliai stoja ne ten, kur patys nori, o kur spaudžia tėvai.
Tokiu atveju dažnai nutinka taip, kad įgytas diplomas dedamas į stalčių ir vėl stojama ten, kur žmogus norėjo.
Tiems, kuriems dar nesibaigė blaškymosi periodas, patarčiau panaršyti po LAMABPO puslapį ir gerai išanalizuoti konkursinio balo sandarą tiek stojant į universitetus, tiek į kolegijas. Balų deriniai lankstūs, ir jei abiturientas renkasi laikyti valstybinius populiariausių dalykų egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos, matematikos, dar istorijos ar biologijos, gali stoti daug kur. Renkantis technologijos mokslus gerai būtų išlaikiusiam ir fiziką.
Laiko pagalvoti dar yra. Kai jau prasidės brandos egzaminai, pravartu ir pasiskaičiuoti konkursinį balą naudojantis mūsų svetainėje skelbiama konkursinio balo skaičiuokle. Tai gali padėti priimti sprendimą.
