Tautininkai, žinoma, pareiškė šventą pasipiktinimą. Mat nuotraukoje vaizduojami Rusijos neonaciai. Kurie, reikia manyti, kartu su V.Putino režimu, džiūgauja: „Štai tie lietuvių fašistai!“.
Vietoj pasipiktinimo, tautininkai, tikriausiai žygiuosiantys ir Kovo 11-ąją, turėtų žinoti, kad Rusijos dezinformacija tik ir laukia dar vieno tautininkų eksceso, kurį Rusija pateiks kaip įrodymą apie „lietuviškąjį fašizmą“.
Siekdamas bent kiek sumažinti padarytą nuostolį Lietuvos įvaizdžiui, kreipiausi į „Jerusalem Post“ redaktorių. Informavau, kad nuotrauka neatitinka tikrovės ir tose eitynėse nacistinių vėliavų nebuvo. Pabrėžiau, kad melu ir dezinformacija negalima kovoti prieš šovinizmą, rasizmą, ksenofobiją. Juolab, tokiam garbingam leidiniui. Nuotrauka tuojau buvo pašalinta. Antraštė liko nepakeista.
Taip, vėliavų su svastikomis tautininkų eitynėse Kaune nebuvo. Tačiau šūkis „Lietuva lietuviams!“ skambėjo Kauno Laisvės alėjoje ir Vilniaus gatvėje. Šis šūkis nėra dviprasmiškas.
Juolab, žinant Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos gimimo ir kai kurių vadovų ar partijoje įtakingų veikėjų neo nacistinę praeitį. Eitynių dalyviai, tačiau, tiesmukai šovinistiškai supranta skanduotę „Lietuva lietuviams!“.
Ir visas šis atstumiantis spektaklis vyko kelis šimtus metrų nuo buvusio Lietūkio garažo vietos, kuriame 1941 metų birželio 27 dieną buvo žiauriai nužudyta virš 50 Kauno žydų kilmės lietuvių. Julius Panka, TJS vadovas, istorikas, turi puikiai žinoti tuometinės Laikinosios Vyriausybės reakciją į šias skerdynes: „Nežiūrint visų priemonių, kurių reikia imtis prieš žydus dėl jų komunistinės veiklos ir kenkimo vokiečių kariuomenei, partizanams ir paskiriems gyventojams, vengti viešų žydų egzekucijų.“.
Supratote? Buvo žiauriai nužudyti niekuo dėti bendrapiliečiai, šiaip surinkti gatvėje, o siūloma vengti viešų egzekucijų. Tai štai, toks nežmoniškas kontekstas į kurį nekreipiama jokio dėmesio. Ir jau nebesvarbu, kad vėliavų su svastikomis nebuvo, kad buvo skanduojami ir niekam neįžeidus šūkiai už Lietuvą, kvietimai rūpintis lietuvybę. Visa tai nubraukia šaukštas deguto, be kurio, regis, neapsieinama nei vienose TJS organizuotose eitynėse.
Nenuostabu, kad J.Pankos šmaikščiai Karabasu Barabasu išvadintas pastovus eitynių stebėtojas prof. D.Kacas leidžia sau matyti nacistines vėliavas ten, kur jų nebuvo. Galima pasijuokti, žinoma, bet atviro rasistinio kvietimo kurti apartheidą Lietuvoje su nieko nesupainiosi.
Tuo ir naudojasi V.Putino režimas siekiantis pateikti Baltijos valstybes kaip fašizmo lopšį „artimame užsienyje“. „Antifašistinis“ dezinformacijos naratyvas tiek „pasistūmėjo“, kad net Rusijos Dūmos pirmininkas S.Naryškinas grasina apokalipse ES jeigu ji ir toliau „trukdys Rusijai kovoti su nacizmu Ukrainoje“.
Taip bus argumentuojama ir galimai pradėjus agresiją prieš Baltijos valstybes. Ir kodėl ne, kai Lietuvos nacionalistai, degantys meile Lietuvai, nesiima jokių priemonių atsikratyti rasizmo apraiškų savo sąjungoje.
Negi sunku susitaikyti su faktu, kad rasizmas Europos Sąjungoje suprantamas vienodai? Ar sunku susitaikyti su faktu, kad Lietuvos bendrapiliečiai žydai bei tūkstančiai žydų išeivių iš Lietuvos labai jautriai reaguoja į rasizmą? Kad antisemitizmas mūsų Lietuvos istorijos kontekste, suvaidino ir vaidina bjaurų vaidmenį? Argi TJS tokie akli, kad nemato sparčiai daugėjančių antisemitizmo apraiškų Europos Sąjungoje?
Šį nenorą susitaikyti su faktais nori nenori pradedi traktuoti kaip pagalbą, paramą putiniškam nacionalizmui ir Vakarams vis peršamam „Baltijos fašistų“ naratyvui. Anot rašytojo ir publicisto, žydų muziejaus direktoriaus Marko Zingerio, „Objektyvi tikrovė turi daugiau briaunų, negu tai, ką nušviečia poleminis įkarštis.
Kas dėl antisemitizmo, aš nenoriu prasitarti, bet Lietuva, dėkuidie, šiuo metu nėra tokia šalis, kurioje policija turi saugoti žydų įstaigas, kaip kitur Europoje . JP straipsnyje, beje, taip pat nuskamba nuostaba, kaip „keli“ žydai, likę Lietuvoje (sic. čia turima galvoje LŽB apimanti mažiausiai kelis tūkstančius žmonių) neva tebesieja savąjį likimą su kitais piliečiais, kurių seneliai galimai dalyvavo Holokauste.
Ką gi, tai politizuota retorika. Pasigendama ir LŽB, ir valdžios reakcijos į nacionalistų eitynes Kaune. Kiek esu informuotas, LŽB rašytinės reakcijos būta, Reiktų aiškesnės valdžios pozicijos (gal ji taupo jėgas artėjančiai Kovo 11) dėl tautininkų etnocentrizmo ir dėl „nacionaldarbininkų“ (lyg ir su pirmaisiais TV ekrane besimaišančių, lyg ir veikiančių atskirai) akibrokštų su plakatais „Ne – Rytams,Ne – Vakarams!“, šie subjektai užpildo lengvai nuspėjamas Kremliaus propagandinių ruošinių formas.
Kai šie subjektai duoda tokį peną Rusijai Vakarų-Rytų konfrontacijos akivaizdoje, apskritai, valdžios veiksmų neutralizuojant ekstremizmą ir integruojant mažumas, tokių veiksmų ypač trūksta“.
Tarptautinė žydų teisių gynimo organizacija – S.Vyzentalio centras, kreipėsi į Vilniaus merą su prašymu uždrausti nacionalistų eitynes arba neleisti jiems eiti Gedimino prospektu Kovo 11-tąją. Į tai J.Panka atsakė, kad net ir uždraudus eitynes Gedimino prospektu, jie nekreips dėmesio į draudimą.
2013 metais jie į draudimą nusispjovė. Pasekmių eitynių organizatoriams nebuvo jokių. Galima paklausti kodėl? Ar nesuvokiama, kad tokie nesiskaitymai su miesto tarybos sprendimais veda į teisinį nihilizmą ir ne tik? Nacionalistams nebaudžiamumas suteikia menamos galios, inspiruoja kitiems chuliganiškiems veiksmams, tokiems, kaip antai baubimui rasistinio šūkio „Lietuva – lietuviams“.
Jeigu kas prisimena 1920-tų metų Vokietijos istoriją, žaidimas su nacistais baigėsi nacistų nepaklusnumu virtusiu mūšiais Vokietijos miestų gatvėse. (1923, „Alaus pučas“). Ar taip gali atsitikti Lietuvoje?
Atsakymas būtų lyg ir ne, remiantis faktu, kad parama Lietuvių nacionalistams Lietuvoje apsiriboja 0,01 procento simpatijų. Bet šito regis visai pakanka V.Putino režimui šaukti apie fašizmo apraiškas Lietuvos gatvėse. Deja, šiuo aptariamuoju atveju nelabai ir klystama.
Šiemet Kovo 11-toji – ypač svarbi. Mat mes švęsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį. Neįmanoma, deja, nematyti Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir galimos grėsmės prieš Baltijos valstybes konteksto.
Sąjūdis, vedęs Lietuvą Nepriklausomybės atkūrimo link, neturėjo nieko bendro su pigiu, fašistuojančiu nacionalizmu. Todėl, jeigu šiandieniniai tautininkai išties, kaip teigiama, yra Smetonos tautininkų politikos perėmėjai, jeigu jiems tikrai rūpi Lietuva, tai pats laikas viešai atsiriboti nuo politikos, leidžiančios mums priešiškam Rusijos režimui naudotis jais kaip naudingais idiotais.
Tais, kadaise neiššovusiais nei vieno šūvio prasidėjus sovietų Rusijos agresijai prieš tuometinę Lietuvą. O tai reiškia, kad Tautininkų jaunimo sąjunga (turi padaryti viską, kad Lietuvai itin svarbių valstybinių švenčių minėjimai netaptų lengvu Rusijos propagandistų grobiu.
