Jei ne grynai buitinis konfliktas tarp muzikantų ir nesusimokėjusio verslininko, Lietuva nė nebūtų išgirdusi, kaip visai kitaip nei paprasti žmonės vakarieniauja po šventinių renginių namo grįžtantys teisėjai.
Šioje istorijoje tik jie ir verti dėmesio. Kuo kvepia, kai 18 įtakingų teisininkų – Apeliacinio teismo pirmininkas su teisėjais, tarp kurių buvo ir jau paskirtų į Aukščiausiąjį teismą, – atvyksta vaišintis pas verslininką, neblogai užsidirbantį iš kalinių maitinimo, o pasivaišinę dar gauna dovanų?
Jau vien vaišių faktas rodo, kad puotą surengęs ir joje pats dalyvavęs verslininkas siekė sutvirtinti ryšius su teisėjais, kurių nemažai asmeniškai pažįsta.
Liudininkų pasakojimai tik patvirtino, kaip kaišiadoriškis stengėsi įsiteikti – į teisėjų aptarnavimą sutelkė visą savo centro personalo dėmesį, puotai skyrė dvi VIP sales, pats sakė svečių garbei tostus.
Gal grįždami iš Kaune vykusio renginio jo dalyviai iš tiesų nenutuokė, pas ką vyksta puotauti ir, kaip vėliau bejėgiškai teisinosi Apeliacinio teismo pirmininkas E.Žironas, grįždami į Vilnių tiesiog civilizuotai ir žmoniškai sustojo vakarienės?
Tačiau kodėl tuomet jie taip pat civilizuotai ir žmoniškai nesusimokėjo už vaišes, negana to, dar pasiėmė dovanų?
Dar būtų pusė bėdos, jei už visus teisėjus ėmęs teisintis Apeliacinio teismo pirmininkas būtų drįsęs pripažinti klaidą. Bet jis pasirinko įprastą valdininkams neigimo taktiką ir priminė į liūną įsmukusį nelaimėlį, kuris desperatiškai makaluodamasis tik vis giliau grimzta.
Ar ne stebuklai, kad teisėjai nė nemano, jog po puotos reikia susimokėti, nes neva už viską sumoka keisto dosnumo priepuolio ištiktas teismo kancleris?
Vargšas žmogus. Maža, kad pasitarnavo teisėjams, kilus skandalui dar ir išlėkė iš darbo, nes apimtas beribio paslaugumo sutiko atlikti ir visos puotautojų draugijos atpirkimo ožio misiją.
Negi ir Apeliacinio teismo nuosprendžiai tokie painūs, kaip jo pirmininko aiškinimai, kodėl kancleris neva panoro iš savo kišenės sumokėti už visų teisėjų vaišes? Tokiuose kazuistikos brūzgynuose pats velnias ragus nusilauš.
Pasirodo, teisėjai puotaudami kiekvienas atskirai neatsiskaito už vaišes, nes kai švenčia gimimo dieną, pusę metų moka vieni, kitą pusę – kiti, o kancleris anksčiau niekada nemokėdavo, tad šį kartą ėmė ir už visus sumokėjo, tik čekio neišsaugojo.
Jeigu vis viena nieko nesupratote, vadinasi, nepajėgiate pakilti iki teisėjų logikos aukštumų.
Kaip ir reikėjo tikėtis, pareigūnai patikrino pramogų centro kasą ir jokių mokėjimo už teisėjų puotą pėdsakų neaptiko.
Net keista, kad teisėjai nenumatė, kaip paprasta tokias jų fantazijas išaiškinti.
Tai ne vienintelė migla, kuria Apeliacinio teismo pirmininkas pamėgino pridengti teisėjų vaišes Kaišiadoryse. E.Žironas pareiškė nepastebėjęs, kad kas nors iš teisėjų būtų pažįstamas su verslininku A.Radvila, o jo kolegos prisipažino, kad gerai jį pažįsta, net dažnai savaitgaliais drauge žaidžia jo rengiamuose krepšinio turnyruose.
Čia dar irgi ne didžiausia intriga. Būtent Apeliacinis teismas padėjo tašką bylinėjimosi procese, kai net laimėjusios kalinių maitinimo konkursą bendrovės buvo priverstos užleisti kelią kone šios veiklos monopolį turinčiam Kaišiadorių verslininkui.
Bet E.Žironas staiga tai pamiršo ir ėmė tikinti, kad jokios su A.Radvila siejamos bylos nenagrinėtos jo vadovaujamame teisme.
Bet kai „Lietuvos rytas“ paskelbė apie tokias keturias bylas, spaudos atstovė paaiškino, kad pirmininko melas – elementari žmogiška klaida.
Gal ir žmogiška klysti, tik kodėl teisėjų puotos Kaišiadoryse istoriją Apeliacinio teismo pirmininkas mėgina paversti klaidžia kaip gūdi giria?
Specialiųjų tyrimų tarnyba net pradėjo ikiteisminį tyrimą. Juk teisėjų vaišinimas – daug rimtesnis dalykas nei nesumokėtas honoraras muzikantams, nes atsiduoda papirkinėjimo kvapu.
Vis dėlto labiausiai stebina, kad šį kartą tyli prezidentė D.Grybauskaitė, mėgstanti garsiai auklėti ir griežtai bausti teisėjus.
Antai pernai atleisti Klaipėdos apygardos teismo teisėją A.Saulėną šalies vadovei pakako vien nuotraukų, užfiksavusių jį gerianti kavinėje alų su bankroto administratoriumi, kurio bylas nagrinėjo šis teismas.
Gal dabar panašiai reaguoti prezidentei trukdo tai, kad ji pati 2010 metais paskyrė E.Žironą Apeliacinio teismo pirmininku?
Į nemokamų vaišių istoriją prieš keletą metų buvo įsipainiojęs ir dabar jau miręs buvęs Klaipėdos apylinkės prokuratūros vadovas S.Stulpinas. Jis ne tik neteko pareigų už tai, kad verslininkai apmokėjo jo ir kitų prokurorų vaišes Kretingalės kavinėje, bet ir buvo pripažintas kaltu piktnaudžiavimo tarnyba byloje.
Žinoma, dar neaišku, ar ir Apeliacinio teismo teisėjai išlips sausi iš įtartinų vaišių balos.
Bet iš Prezidentūros sklindanti tyla lyg ir pranašautų, kad šiuo atveju gali būti pritaikyti kitokie standartai.
