Seimo kanceliarijos mobilizacijos plane bei veiklos apraše,
Statute numatomi pakeitimai didesnių galių tokiu atveju suteiktų
Seimo valdybai, o teisės aktai būtų priimami operatyviai,
užkertant kelią destruktyvioms diskusijoms, rašo „Lietuvos
žinios“. Ne visos projektų detalės aiškios, nes dalis jų
paženklinta slaptumo žyme. Šiems paketimams pritarimą jau yra
davusi Seimo valdyba.
„Pagrindinis uždavinys buvo suformuoti procedūras,
leidžiančias veikti ypatingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, kaip
organizuojami posėdžiai, teikiami ir svarstomi projektai, kurie
komitetai turėtų dirbti nepertraukiamu ritmu, ir kiti dalykai“, –
„Lietuvos žinioms“ sakė NKSG vadovas Artūras Paulauskas.
Be galimybės išplėsti Seimo valdybos įgaliojimus, projektuose
reglamentuota, kas turėtų pranešti Seimo nariams apie neeilinės
sesijos arba posėdžio šaukimą, jų vietą, visuomenės
informavimą. Numatyta, kad svarbiausias vaidmuo tokiose situacijose
tektų NSGK, tačiau kartu dirbtų Užsienio, Europos reikalų, taip
pat Teisės ir teisėsaugos komitetai. Pasak A.Paulausko, Lietuva
pagal parengtus parlamento darbo planus būtų arčiausiai tų
valstybių, kuriose parlamento veikla karo metu nėra kaip nors
atskirai aptarta, o tik numatyta parlamento posėdžiavimo vieta. Ši
praktika taikoma Latvijoje, esą, kita vieta parlamento darbui
sudėtingu metu numatyta ir Lietuvoje. Kur ji, A.Paulauskas
neatskleidė.
Vyriausybė pernai liepą patvirtino Krašto apsaugos ministerijos
(KAM) parengtą Valstybės mobilizacijos planą, kuriame be kita ko
nustatoma, kaip veiks ir kokių priemonių turės imtis valstybės
institucijos.
