Pradėjus temti miesto gatvėse įjungiami žibintai. Tuo pat metu nušvinta ir kai kurie Kauno centre bei senamiestyje stovintys išskirtiniai pastatai.
Daugiausia apšviestų yra bažnyčių. Vienas kitas verslininkas taip pat pasistengė, kad jų statiniai įspūdingiau atrodytų naktį.
Tai džiugina kauniečius, nes aplink apšviestus pastatus yra ir daugiau tvarkos.
Tačiau šviesos architektas Juozas Stasiulevičius įsitikinęs, kad kauniečiai per daug konservatyvūs ir taupūs. Jis mano, kad mieste nėra nė vieno tinkamai apšviesto pastato.
Alėjoje šviesų mažiau
Sutemus iš daugelio Kauno vietų galima pasigrožėti apšviesta Žaliakalnyje esančia Prisikėlimo bažnyčia.
Vaikštinėjant Kauno senamiesčiu į akis krinta specialiai apšviesta Rotušė bei Kauno pilis. Vilniaus gatvėje išsiskiria ir keli verslininkams priklausantys pastatai, kurių fasadai neseniai restauruoti.
Tuo tarpu Laisvės alėjoje specialiai apšviestų pastatų mažiau. Iš tolo matyti tik švytinti Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia ir kitame pėsčiųjų gatvės gale trispalvės spalvomis spindinti miesto savivaldybė.
Pataria apžiūrėti bažnyčią
Kauniečiai statinių apšvietimą vertina palankiai.
„Prieš kelerius metus per ekonominę krizę buvo išjungta net dalis gatvių žibintų. Dabar vakare dairantis po miestą džiugina tai, kad nemažai istorinių pastatų apšviesta“, – sakė kaunietis istorikas Andrius Dūda.
Prie savivaldybės sutikta mokytoja Diana Talalienė buvo patenkinta šio statinio apšvietimu. Moters nuomone, trispalvis apšvietimas valdžios rūmams tinka ir pagyvina pačią Laisvės alėją.
Pėsčiųjų gatvės gale gyvenantis senjoras Rimantas Kavaliauskas patarė pasukti kelis žingsnius iš alėjos ir apžiūrėti Šv. Gertrūdos bažnyčią.
„Turistams visada patariu vakare ten nueiti. Bažnyčia prieš kelerius metus buvo apšviesta ir dabar tikrai gali būti miesto pasididžiavimas“, – sakė senjoras.
Atsirado daugiau tvarkos
Gotikinė XV amžiuje pastatyta Šv. Gertrūdos bažnyčia buvo apšviesta prieš 6 metus. Bažnyčios kunigas Vytautas Brilius sakė, kad specialius šviestuvus aplink pastatą įrengti padėjo netoli esančio viešbučio savininkai.
Stiprūs prožektoriai apšvietė ir pastatą, ir jo prieigas.
„Nuo to laiko bažnyčia vakare atrodo gražiai. Be to, atsiradus apšvietimui, aplink ją nebesirenka girtuokliai, žmonės mažiau šiukšlina. Žinau, kad dėl apšvietimo padėtis pagerėjo ir aplink kitus maldos namus“, – sakė kunigas.
Tačiau dairantis po Laisvės alėją liūdina, kad tamsoje skęsta įspūdingas Pašto pastatas. Tik nuo gatvės žibintų šviesa krinta ant Kauno valstybinio muzikinio teatro fasado.
Apšvietimas – primityvus
Kaunietis apšvietimo architektas J.Stasiulevičius Kauno istorinių pastatų vaizdą nakties metu peikė.
„Profesionaliau apšviesta tik Prisikėlimo bažnyčia. Daugiau statinių, kuriais naktį galėtume pasigirti ir parodyti kitiems, neturime“, – kategoriškai sakė architektas.
Specialistas įsitikinęs, kad Kauno pastatai apšviesti labai primityviai. „Juos apšviečia paprasčiausi stiprūs prožektoriai. To architektūriniu apšvietimu vadinti negalima. Šviesa turėtų ne tik kristi ant namų fasadų, ji turėtų išryškinti jų detales, derėti su aplinka. Kuriant apšvietimą reikia sukurti visą scenarijų. To pas mus nedaroma“, – sakė architektas.
Primena žmones futliare
J.Stasiulevičius labai sukritikavo savivaldybės apšvietimą. Jo nuomone, trispalvė neturi nieko bendra su Kaunu, nepabrėžia miesto savasties.
Taip pat architektas sakė, kad, galvojant apie apšvietimą, reikėjo prisiminti ir greta stovintį Vytauto Didžiojo paminklą. Dabar šį paminklą apšviečia tik gatvės žibintas, o reikėtų, kad pasitelkus šviesas visa aikštė prie savivaldybės atrodytų vieninga.
„Tačiau ko norėti. Viešuosius pirkimus laimi mažiausias kainas pasiūlę verslininkai. Argi tokiu atveju galima įrengti modernius, šiuolaikiškus, profesionalius apšvietimus?“ – kalbėjo kaunietis.
Šviesos architektas įsitikinęs, kad ir kai kurie verslininkai, bandantys apšviesti pastatų fasadus, per daug taupo, nesitaria su specialistais, naudoja nekokybiškas medžiagas.
J.Stasiulevičius sakė, kad labiausiai reikėtų apšviesti Kauno valstybinį muzikinį teatrą. Jo vadovai šiuo klausimu yra konsultavęsi su specialistu. Tačiau vėliau minties apšviesti statinį atsisakė, nes neranda šiam reikalui pinigų.
„Man kauniečiai atrodo lyg futliare gyvenantys žmonės. Bijo šviesų spalvų žaismės arba mieliau investuoja į savo namus, nesistengia, kad gražiau atrodytų miestas“, – sakė šviesų architektas.
