Olgos duktė Tatjana prieš aštuonerius metus išvyko uždarbiauti į Prancūziją. Marselyje ji valė viešbučius ir susipažino su Prancūzijos pilietybę turinčiu 27 metų Danieliu, kurio šeima kilusi iš Etiopijos. Tatjana už jo ištekėjo būdama 23-ejų, netrukus susilaukė dukters.
„Žentas buvo atvykęs į Vilnių. Malonus ir mandagus vyrukas. Kai jie su Tatjana susipažino, irgi dirbo viešbutyje. Šiek tiek nustebau, kad jis šviesiaodis, nors kilęs iš Afrikos. Nepastebėjau jokių blogų jo įpročių: negeria, mandagus, paslaugus. Be to, visada linksmas“, – prisimena Olga.
Vis dėlto vilnietė prisipažino, kad dukters santuoka iš pradžių nelabai džiaugėsi: „Buvau prisiklausiusi apie svetimtaučius visokių istorijų – ir kad vaikus pagrobia, ir kad atgal išsivežti neleidžia.“
Rodė žmonai savo tėvynę
Kai poros dukteriai suėjo pusantrų metų, Tatjana su Danieliu buvo nuvykusi aplankyti jo šeimos Afrikoje.
„Duktė pasakojo, kad vyras ją vežiojo po Etiopiją, buvo ir didesniuose miestuose, nes Danielis ten turi giminių. Porai išvykus pasižmonėti, mažylę globojo seneliai. Tatjana sakė, kad uošviai labai rūpestingi, namai švarūs“, – pasakojo Olga.
Po dviejų mėnesių viešnagės Afrikoje šeima sugrįžo į Marselį.
Dukterį išsivežė vienas
Bet antroji Olgos žento ir anūkės kelionė į Etiopiją pasibaigė tragiškai. Trejų metų sulaukusiai mergaitei be motinos žinios buvo apipjaustyti lyties organai.
Tatjanai tuo metu Marselyje kaip tik buvo pasiūlytas geriau mokamas darbas ir ji negalėjo į Afriką skristi kartu su šeima. Todėl Danielis į savo tėvų gimtinę išskrido su dukterimi.
Prancūzijoje likusi Tatjana telefonu su Danieliu kalbėjosi du kartus. Tačiau vėliau ragelio niekas nekėlė – nei uošviai, nei vyras.
„Tatjana skambinėjo ir Danielio seseriai, bet ta irgi nekėlė ragelio. Danielis atsiliepė tik po dviejų savaičių, buvo be ūpo ir pasakė, kad turi atidėti skrydį į Prancūziją – mat turįs reikalų, kurie svarbūs jo giminei.
Jis painiai aiškino apie problemas, kurios privertė užgaišti, bet Tatjana telefonu nieko nesuprato“, – pasakojo Olga.
Mergaitė labai pasikeitė
Teisybė paaiškėjo tik tada, kai apipjaustyta mergaitė smarkiai susirgo. Mažylei buvo pašalintos lyties organų mažosios lūpos bei klitoris, o paskui prasidėjo sunkus uždegimas. Dėl to tėvas su dukra negalėjo laiku grįžti į Europą.
Vilnietės teigimu, į Prancūziją anūkė buvo parvežta labai sumenkusi, išblyškusi, nuolat verkė ir krūpčiojo.
– Kaip Danielis paaiškino, kas nutiko mergaitei? – paklausiau Olgos.
– Danielis nelaukė, kol Tatjana pati pamatys, kaip sužalotas vaikas. Jis pats pasakė, kad pagal kultūrines jų bendruomenės tradicijas reikalaujama mažametes mergaites apipjaustyti.
– Kaip elgėsi Tatjana?
– Ji puolė prie dukters norėdama pažiūrėti, tačiau mergaitė pradėjo klykti. Ji bijojo bet kokio prisilietimo. Lyties organai buvo ištinę, supūliavę.
– Ar apipjaustymas buvo atliktas ligoninėje?
– Vėliau jie man sakė, kad dideliuose miestuose tai gali būti atlikta ligoninėje. Bet mano anūkę apipjaustė kažkoks Danielio giminaitis, esą turintis mediko diplomą.
– Ar jūsų duktė kreipėsi į medikus arba policiją Marselyje?
– Tatjana iškart norėjo tai padaryti. Bet Danielis perspėjo, kad taip ji sugriaus jų ateitį, nes Prancūzijoje apipjaustyti mergaites draudžiama.
Už tai gali būti iškelta byla.
Jei būtų buvę kreiptasi į medikus, jie apie tai būtų pranešę policijai. Vadinasi, būtų buvusi iš naujo tikrinama Danielio biografija. Jeigu vyras būtų netekęs darbo, iš žmonos atlyginimo šeima nebūtų pragyvenusi.
Tatjana draskėsi, verkė, siautėjo namuose ir kaltino vyrą, bet nuo visų slėpė, nes nežinojo, kuo viskas gali baigtis. Be to, ji neišmano visų įstatymų, prastai kalba prancūziškai. Gal bijojo, kad ir jai reikės grįžti į Lietuvą?
– Kaip dabar gyvena jūsų anūkė?
– Jos žaizdos po apipjaustymo jau užgijo, bet charakteris labai pasikeitė – mergaitė tapo tyli, uždara ir nebendraujanti.
Bet vėl sunerimau sužinojusi, kad Tatjana pagimdė dar vieną dukterį. Man baisu, kad žentas gali suluošinti ir antrą anūkę, jeigu jie ten laikosi tokių siaubingų tradicijų.
Liepiau dukrai sugrįžti į Lietuvą, bet ji nesutiko. Aiškino, kad anūkė čia taptų atstumtąja.
– O kokią religiją išpažįsta Danielis?
– Man jis nepasirodė labai tikintis. Tikrai žinau, kad ne musulmonas.
Europos Sąjungoje už mergaičių žalojimą baudžiama
– Tai gana tipiška istorija, kuri gali nutikti susidūrus su kita kultūra. Tokių istorijų būna įvairų socialinį statusą turinčiose šeimose. Su religiniais įsitikinimais to irgi nederėtų sieti, – sakė Europos lyčių lygybės instituto ekspertė Jurgita Pečiūrienė (nuotr.).
– Kokiose šalyse mergaičių lyties organų žalojimas labiausiai paplitęs?
– Afrikos šalyse ir iš ten į Europą emigravusių žmonių bendruomenėse. Mažametės mergaitės neretai apipjaustomos Nigerijoje, Somalyje, Eritrėjoje, Etiopijoje, Gvinėjoje, Dramblio Kaulo Krante, Sudane, Egipte. Tačiau nebūtinai visuose tų valstybių regionuose. Tai vyksta ir Jemene, Indonezijoje ir Malaizijoje.
– Kokios šios procedūros pasekmės moterų sveikatai?
– Atliekant apipjaustymą nemažai mergaičių miršta, nes dažniausiai naudojami buitiniai nesterilizuoti įrankiai, nesilaikoma higienos reikalavimų. Vėliau sudėtinga gimdyti, nes apipjausčius mergaitės lyties organai užsiuvami, paliekant labai mažą ertmę. Suaugusios moterys nejaučia lytinio pasitenkinimo.
– Kaip ES šalys reaguoja į tokį barbarišką kultūrinį paveldą?
– ES šalys tai draudžia, už tai baudžiama. Bet mergaitės iš imigrantų šeimų dažniausiai apipjaustomos per atostogas, kai nuvykstama į kilmės šalį lankyti artimųjų. Kai kurios ES šalys kontroliuoja, kur šeimos vežasi vaikus, ar mergaitės grįžta nesužalotos.
– Kokioms šalims ši problema aktualiausia?
– Jungtinei Karalystei, Ispanijai, Portugalijai, Olandijai, Belgijai, Prancūzijai, Vokietijai, Švedijai – visoms, kuriose daug išeivių iš Afrikos.
– Kokio amžiaus mergaitės apipjaustomos?
– Paprastai iki trejų metų. Rizikos grupė yra nuo gimimo iki 15 metų. Tačiau kartais taip nutinka ir suaugusioms moterims. Esu girdėjusi apie lietuvę, kuri tekėdama sutiko būti apipjaustyta iš meilės vyrui.
