Jotvingių, J.Lindės-Dobilo, J.Ivanauskaitės, A.Miškinio premijų laureatas, Lietuvių PEN centro mecenatas.
Tiek apie teisiamųjų suole atsidūrusį 39 metų poetą Gintarą Bleizgį vos prasidėjus posėdžiui sužinojo Vilniaus apylinkės teismo teisėja Aiva Survilienė.
Ne mažiau apdovanojimų ir gerų atsiliepimų teigė galėjęs pateikti ir kitas kaltinamasis – 44 metų Rolandas Šalkauskas, buvęs Vilniaus universiteto dėstytojas ir Vidaus reikalų ministerijos konsultantas: „Aš maniau, kad tokia informacija tik be reikalo apkrautų teismą.“
Poetas tapo verslininku
Poetas ir verslo konsultantas teisiami už mokesčių grobstymą ir dokumentų klastojimą.
Jų byla – tiktai dalis mokesčių grobstymo istorijos, dėl kurios kaltinimų sulaukė net šešiasdešimt trys asmenys.
Maždaug prieš dešimtmetį į verslo pasaulį įžengęs žinomas poetas G.Bleizgys jame sukosi sparčiai. Jo įkurta verslo konsultavimo įmonė „Sikc" tapo viena šios srities lyderių.
Kai sulaukdavo tiek užsakymų, kad viena nebespėdavo jų vykdyti, „Sikc“ samdydavosi specialistus iš bendrovės „Fondlita“, kuriai vadovavo R.Šalkauskas.
Iš pradžių dėl vietos rinkoje konkuravę šių bendrovių vadovai netrukus tapo gerais draugais.
Mokėsi iš giminaičio
Kartą G.Bleizgys verslo partneriui užsiminė, kad yra galimybių susimažinti mokesčius ir susigrąžinti dalį grynųjų pinigų.
Šių gudrybių G.Bleizgys buvo išmokęs iš savo giminaičio Raimundo Vaščiulos.
Jis laikomas stambios aferos sumanytoju.
Norėdamas sumėtyti pėdas R.Vaščiula mokesčiams grobstyti skirtas įmones įkūrė ne Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje.
Nustatyta, jog klausydamas giminaičio patarimų bendrovės „Sikc“ vadovas G.Bleizgys su dviem įmonėmis pasirašė 43 melagingas sąskaitas ir taip pasisavino net 246 tūkstančius litų mokesčių.
Pinigus siųsdavo voke
G.Bleizgio įkalbėtas bendrovės „Fondlita“ vadovas su keturiomis bendrovėmis pasirašė 100 tikrovės neatitinkančių sąskaitų, kuriose nurodyta, kad už konsultavimo paslaugas jos pervedė per 1,4 milijono litų.
Teigiama, jog nuslėpę pridėtinės vertės, pelno ir socialinius mokesčius G.Bleizgys su R.Šalkausku per trejus metus išgrynino ir pasidalino per 438 tūkst. litų.
R.Šalkauskas pasakojo, jog dokumentus kartu su grynaisiais pinigais iš G.Bleizgio gaudavo voke. „Po to jis paskambindavo ir paklausdavo, ar viskas gerai. Aš visiškai juo pasitikėjau“, – pasakojo R.Šalkauskas.
Slegia didelė skola
Nelegaliai pasisavintus pinigus abu vyrai vėl panaudodavo savo įmonių veiklai.
R.Šalkauskas pasakojo, jog jais apmokėjo savo ir darbuotojų komandiruotes, maždaug po 1000 litų kas mėnesį išleisdavo verslo susitikimams.
Grynųjų pinigų užtekdavo ir asmeninėms reikmėms.
G.Bleizgys prisipažino, jog iš bendrovės „Fondlita“ uždirbo 15 tūkstančių litų: „Aš asmeniškai nepraturtėjau. Pinigai buvo skirti įmonės veiklai.“
Bendrovės „Sikc“ nuslėptus 70 tūkstančių litų jis jau grąžino valstybei.
Dalį žalos – 72 tūkstančius litų – jau yra atlyginęs ir R.Šalkauskas, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija jiems abiem yra pareiškusi 106 tūkstančių eurų ieškinį.
Savo kaltę visiškai pripažįstantys vyrai žadėjo valstybei atlyginti visą žalą. R.Šalkauskas teigė bandysiąs pasiimti iš banko paskolą arba parduoti savo butą.
Paslaugų kaina – nereali
Tyrimas dėl šių įmonių veiklos užtruko ilgiau nei penkerius metus.
Abiem kaltinamiesiems teko pabūti už grotų, o bendrauti tarpusavyje jiems buvo draudžiama iki pat teismo posėdžio.
„Tai buvo visiškai nauja mokesčių grobstymo schema.
Dalis paslaugų iš tiesų buvo suteiktos, tačiau jų kaina dirbtinai sukelta. Sukeltos dalies pinigų sumos buvo gryninamos per fiktyvias įmones , įkurtas Latvijoje, Estijoje bei dalinamos tarpusavyje. Tai nustatyti buvo labai sunku, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tai visiškai pavyko padaryti“, – aiškino prokuroras Vytautas Kukaitis
