Pinigus už koncertą bandę atgauti du vestuvių muzikantai iš Kaišiadorių rajono užkūrė tikrą pirtį Apeliacinio teismo teisėjams.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyba bei Teisėjų taryba pradėjo aiškintis, ar vienuolika Apeliacinio teismo teisėjų negavo savotiško kyšio – sočių nemokamų vaišių.
Kol kas nė vienas teisėjų negavo kvietimo į apklausas, todėl pirmiausia nusprendė pasiaiškinti žurnalistams.
Tai padaryti jie suskubo po vakarykštės „Lietuvos ryto“ publikacijos „Teisėjams – puota, o atlikėjams – špyga“. Tik ar pasakė visą tiesą?
Apeliacinio teismo pirmininkas E.Žironas patvirtino, kad sausio 9-ąją teisėjai iš tiesų vakarieniavo Kaišiadorių rajone esančiame pramogų centre „Pas Radvilą“.
Jo savininkas – turtingiausias Kaišiadorių verslininkas Algimantas Radvila.
Tądien Kauno valstybinėje filharmonijoje buvo paminėtas Apeliacinio teismo ir penkių apygardų teismų atkūrimo 20 metų jubiliejus.
„Po šventės iš Kauno į Vilnių grįždami teisėjai sustojo Kaišiadoryse pavakarieniauti“, – pasakojo E.Žironas. Jis neslėpė, kad vietos buvo iš anksto rezervuotos, nes didelis žmonių būrys bet kurioje užeigoje būtų netilpęs. Tuo pasirūpino Apeliacinio teismo kancleris.
Tostai – ne už bylas?
Teisėjų banketui buvo skirtos dvi uždaros pramogų centro vadinamosios VIP salės, į kurias iš gatvės užsukę žmonės negali patekti.
Pabendrauti su svečiais atėjo ir pramogų centro savininkas A.Radvila.
Tą vakarą svečius linksminusiam muzikantui Edvinui Girsai pasirodė, kad verslininkas su teisėjais bendravo ne pirmą kartą.
„Aiškiai buvo matyti, jog A.Radvila su daugeliu svečių gerai pažįstamas. Jis buvo labai lipšnus, bandė visaip įsiteikti“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo E.Girsa.
Teismo pirmininkas E.Žironas tvirtino A.Radvilą matęs pirmą kartą: „Apie kitus teisėjus žinių neturiu, bet nepastebėjau, kad kas nors su juo būtų bendravęs kaip su senu bičiuliu.“
E.Žironas neįžvelgė nieko bloga, kad prie teisėjų kompanijos prisidėjo ir pramogų centro šeimininkas: „Negi teisėjai – uždara kasta, kad kitiems net prie vieno stalo su jais negalima sėsti?“
Jis teigė, kad verslininkas visą laiką kartu su jais nepuotavo, tačiau po vieno kito tosto taurę pakėlė.
„Tostus tikrai sakėme: džiaugėmės sėkmingais 20 metų darbais. Už sėkmingus nuosprendžius tostų tikrai nebuvo“, – E.Žironas neigė muzikantų kalbas.
E.Girsa tvirtino girdėjęs, kad buvo keliami tostai už kažkokį nuosprendį, tik nesuprato, ar jis susijęs su A.Radvila.
Bylų kažkodėl nematė
Po „Lietuvos ryto“ publikacijos Apeliacinio teismo darbuotojai informacinėje sistemoje suskubo tikrinti bylų.
Tačiau tikrino arba nekruopščiai, arba E.Žironas nuslėpė tiesą, kai pareiškė: „Nei su A.Radvila, nei su jo įmone „Pas Radvilą“ susijusių bylų neradome. Dabar jų nėra net visų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje.“
Gal Apeliacinio teismo darbuotojai pamiršo, kad A.Radvila vadovauja ne tiktai bendrovei „Pas Radvilą“? Jam priklauso keli restoranai, parduotuvių tinklas, laidojimo namai, taksi įmonė ir dar daugybė bendrovių. Tačiau bene pelningiausia šio verslininko veikla – kalinių maitinimas.
Pastaraisiais metais Apeliacinis teismas nagrinėjo mažiausiai keturias su šio verslininko įmonėmis susijusias bylas.
Veržiasi į pataisos namus
Viena šių bylų – dėl Kaišiadoryse registruotos A.Radvilos individualios įmonės „Alivdara“. Įmonė teismuose bylinėjosi dėl kalinių maitinimo konkursų.
2013 metų kovo 21 dieną Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Vytas Milius (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytė Mitkuvienė išnagrinėjo įmonės „Alivdara“ prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2012 metų spalio 15 dienos sprendimo, susijusio su parduotuvės patalpų nuoma Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
Teisėjų kolegija priėmė bendrovei „Alivdara“ palankų sprendimą ir pripažino negaliojančia parduotuvės nuomos sutartį, sudarytą tarp Pravieniškių pataisos namų ir Kauno rajono centrinio vartotojų kooperatyvo.
Šis kooperatyvas vėliau kreipėsi į Apeliacinį teismą dėl jo sprendimo išaiškinimo, tačiau teisėjai aiškintis nepanoro ir kooperatyvo prašymo netenkino.
Su šių patalpų nuoma susijusį Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos skundą Apeliacinis teismas nagrinėjo ir 2012 metų liepą.
Tuomet „Alivdara“ buvo kreipusis į Kauno apygardos teismą, reikalaudama laikinai nesudaryti turto nuomos sutarties, kol vyksta ginčai dėl konkurso. Tąkart Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos sprendimas buvo nepalankus A.Radvilos įmonei.
Kancleris čekio neišsaugojo
E.Žironas tikino, jog verslininkas A.Radvila teisėjų savo sąskaita nevaišino.
Už vakarienę esą sumokėjo Apeliacinio teismo kancleris.
E.Žironas tvirtino, kad vakarienė su valgiais ir gėrimais kainavo apie 1000 litų, tačiau kancleris čekio neišsaugojo.
Teismo pirmininkas aiškino, kad visą laiką, kai kartu pietauja penki ar daugiau teismo darbuotojų, atsiskaito vienas žmogus. Kuriam kiek mokėti, jie susiskaičiuoja vėliau.
Šįkart teisėjai kancleriui pinigų negrąžino. „Mes jam siūlėme, bet jis atsisakė paimti“, – tikino E.Žironas.
Jis atskleidė Apeliacinio teismo švenčių tradicijas: „Viso teismo teisėjai kas pusmetį iš savų lėšų švenčia bendrą gimimo dieną. Vieną pusmetį vieni teisėjai būna svečiai, kiti šeimininkai, o kitą pusmetį – priešingai. Kancleris ten visuomet dalyvauja kaip svečias.“
E.Žironas teigė, kad kancleris piniginę taip plačiai atvėrė pirmą kartą.
Teismo pirmininkas tvirtino, kad išvykdami iš užeigos jie gavo dovanų: po reklaminį bendrovės kalendorių ir po puskepalį vietoje iškeptos duonos.
Vietoj atlygio – grasinimai
E.Žironas nepamiršo įgelti ir tą vakarą juos linksminusiems muzikantams Sauliui Gervickui ir E.Girsai, dėl kurių apie jų vaišes sužinojo STT.
Keletą valandų grojusiems muzikantams Kaišiadorių turtuolis A.Radvila ne tik nesumokėjo žadėtų 120 eurų, bet ir ėmė grasinti susidorojimu.
Išsigandę muzikantai įrašė verslininko grasinimus ir kreipėsi į Kauno apskrities policijos komisariatą prašydami, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tuomet informacija apie teisėjų puotą pasiekė ir STT.
„Muzikantų teisėjai neužsakinėjo. Manėme, kad tai – šios įstaigos įvaizdžio dalis“, – aiškino Apeliacinio teismo pirmininkas. Jis tikino, kad muzikantai tikrai negrojo tris valandas – pobūviui įpusėjus, juos kas nors galėjo išprašyti.
„Jų muzikavimas mūsų nesužavėjo. Jeigu kas nors jų ir paprašė išeiti arba nustoti groti, tikrai niekas neprieštaravo. Tai nevisiškai mūsų stiliaus muzika“, – pasakojo E.Žironas.
Tačiau tą vakarą teisėjus linksminę muzikantai tvirtino kaip tik iš E.Žirono sulaukę daugiausia dėmesio. Jų teigimu, teismo pirmininkas juos kalbino, gyrė muziką, domėjosi, kaip vyrai išmoko tiek dainų.
