Nemėgstame šalčio. Kai šalta, jaučiamės suvaržyti, išsekinti, apsunkinti. Kai šalta, dingsta bent koks norą kuo nors užsiimti. Ir kuo nuo viso šito gydytis, jeigu ne riebiu maistu ar taurele ko nors stipresnio?..
Manau, nemažai ir lietuvių matė „labdaringą“ videoklipą „Afrika Norvegijai“ (Africa for Norway), sukurtą dar 2012 metais.
Pačioje muzikinio klipo pradžioje komentatorius sako: Aš vadovauju komandai šiomis sunkiomis Norvegijai dienomis tam, kad jiems padėtume. Daugybė žmonių nežino, kas šiuo metu ten vyksta. Mano nuomone, tai lygiai taip pat blogai kaip skurdas. Saulė priverčia žmonės šypsotis. Žmonės neignoruoja badaujančiųjų, tai kodėl turėtų ignoruoti šąlančius? Šaltis irgi žudo. Afrika, mes turime padėti Norvegijai. Mes turime surinkti savo radiatorius ir nusiųsti juos norvegams...
Visi puikiai žinome, kad norvegai tikrai nemiršta nuo šalčio.
Jei po pasaulį sklindantys gandai teisingi, būtent jie labai seniai ištobulino savo namų apšildymo sistemas. Ištobulino tiek, kad kentėti dėl šalčio net ir skurdesni šios šalies piliečiai tikrai neprivalo. Ir būtent jie, paklausti apie ilgą, šaltą ir tamsų ketvirtąjį metų laiką, atsako, kad jiems žiema ...patinka.
O mes, lietuviai Lietuvoje? Ar mūsų namai šilti? Ar turime pakankamai vilnonių kojinių? Ar prisiruošėme medaus ir prisidžiovinome liepžiedžių arbatai nuo peršalimų? Ar pasirūpiname smėliu ir druska bent jau namo laiptams pabarstyti? Ar prisikirtome malkų? Esu tikra, kad ne. Taigi, kai žiemos nelauki ir jos nepasitinki kaip tikras norvegas, ji irgi nesielgia kaip laukta viešnia.
O juk net labai šalta žiema lietuviams nėra naujiena. Sunku nepastebėti, bent jau į namus sugrįžusiam emigrantui iš šiltesnių kraštų, kad Lietuvos parduotuvės tiesiog mirga pačia, bent jau mano akimis matyta, didžiausia nuo šalčio saugančių arbatų, maisto papildų ir vaistų nuo peršalimo ligų pasiūla.
Tačiau iš visos šios pasiūlos norvegas išsirinktų nebent didelį butelį žuvies taukų. Saulės ir šviesos trūkumas gali bet kuriam žmogui sukelti žiemos depresiją, ir norvegai nuo pat mažų dienų nuo jos apsiginti yra pratinami išgerti po šaukštą žuvies taukų. Beje, lygiai taip pat, pavyzdžiui, australų vaikai nuo gimimo mokomi saugotis pragaištingo saulės poveikio.
Visi šiauriečiai ir artimų jiems Rytų Europos kraštų žmonės žino: kai šalta ir tamsu aptingsti, nebesinori eiti iš namų, nebesinori susitikti su kitais žmonėmis. Tai tik dar vienas žiemos depresijos požymių, todėl didelė dalis Norvegijos, Danijos, Švedijos gyventojų stengiasi sportuoti. Net ir žiemą – vieni renkasi sporto klubus, kiti slidinėjimą, treti bent jau paprasčiausią pasivaikščiojimą. Nemažai lietuvių žiemą irgi vis dažniau traukia į sporto klubus – ten juk šilta.
Norvegų požiūris į tamsą irgi labai skiriasi nuo lietuviško. Ne kartą esu girdėjusi norvegą sakant, kad be tamsos nepamatytumėm poliarinių šviesų. O kaipgi be tamsos vyktų Šiaurės pašvaistės festivalis – Tromsø, adventas, kalėdiniai koncertai ir mugės, Naujųjų metų sutikimas?.. Žiemos festivaliai šioje šalyje trunka savaitėmis ir sutraukia minias žmonių. Svarbiausia šiltai patiems apsirengti, šiltai aprengti mažuosius ir pagyvenusius žmones.
Šilta ar šalta ta mūsų lietuviška žiema – pasiruošti jai vis dėlto reikėtų. Nepigu apšiltinti savo namus, bet tikrai saugiau nei naudoti elektrinius šildytuvus ar pasenusias krosnis. Pasiruošimo žiemai reikėtų ir pasimokyti.
Gal tuomet nereikės užšalusius vamzdžius bandyti šildyti plaukų fenu ar pilti verdantį vandenį į klozetą, kas, pasirodo, vis dar neretai praktikuojama išradingesnių ir pinigus sutaupyti bandančių mūsų piliečių. Taip, kai šalta nejuokinga.
Ypač tuomet, kai lieki be karšto vandens. Todėl santechnikai primena: jeigu vamzdžiai užšalo šiemet, jie užšals ir vėl. Jeigu jų remontas kainavo nemažai, jis ir vėl kainuos nemažiau...
