„Gerai, kad į akis nepripurškė dujų. Būtų kaip Dobrovolskiui“, – L.Cicėnas prisiminė Kalėdų išvakarėse Vilniuje mirtinai sumuštą kompozitorių Tomą Dobrovolskį.
Šoko ištiktas dailininkas neabejoja, kad nervus paralyžiuojančios dujos, kurių vis taikėsi papurkšti į akis jį daužęs augalotas vyriškis, galėjo jį sunkiai sužaloti.
Pateikė solidų ieškinį
L.Cicėnas kreipėsi į teismą reikalaudamas atlyginti patirtą moralinę ir materialinę žalą. Už sumušimą ir pažeminimą jis reikalauja 100 tūkst. eurų, o už pasisavintus paveikslus – 150 tūkst. eurų.
Teismo medicinos ekspertai tą pačią dieną aprašė visus nubrozdinimus ir kraujosruvas ant L.Cicėno kūno – veido, ausies, abiejų rankų riešų ir dilbio.
Policininkų naudojamas prietaisas girtumui nustatyti iš karto po incidento rodė tik nulius.
Susidorojimą su dailininku nufilmavo kavinėje įrengtos vaizdo kameros, vaizdo įrašas buvo paskelbtas internete.
Tačiau Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate, kur buvo nugabentas nukentėjęs dailininkas, dėl šio įvykio ikiteisminis tyrimas dar nepradėtas. „Lietuvos rytui“ buvo paaiškinta, kad vis dar tikslinama informacija.
Užpuolė ir bloškė ant žemės
L.Cicėnas buvo užpultas kavinėje „Brasserie After 5PM“ Subačiaus gatvėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją Vilniuje – turistų itin gausiai lankomoje vietoje.
Šio kavinės patalpų savininkė bendrovės „Alitus“ laikinoji generalinė direktorė Rita Godelaitienė „Lietuvos rytui“ sakė, kad L.Cicėnas pats išprovokavo konfliktą – įsiveržė į patalpas ir apstumdė jų bendradarbį.
Kavinėje įrengtos vaizdo kameros neįrašo garso, o L.Cicėnas tikino pradaręs duris ir pasakęs: „Aš esu dailininkas ir atėjau pasiimti savo paveikslų.“
Nežinia, ar šie, ar kitokie žodžiai sukėlė smurto protrūkį.
Vaizdo kameros įraše matyti, kaip vyras, gerokai stambesnis už dailininką, jam trenkė į galvą, parvertė ant žemės, daužė keliu per nugarą ir uždėjo antrankius.
Ten pat matyti abejingi kavinėje buvusių moterų veidai – jos tai nusisuka, tai vėl atsisuka į daužomą menininką, bet nė nebando sustabdyti smurto. Vaizdo įrašas trunka 19 minučių.
Nuvežtas į sostinės trečiąjį policijos komisariatą dailininkas paaiškino, kad tą rytą atvyko pasiimti savo paveikslų, kurie ten kabėjo nuo Kalėdų, todėl ir bandė patekti į kavinės patalpas. Besibraunantį pro duris jį užpuolė apsaugininkas.
Nuomininkų nebeįsileido
„Šiais laikais žmonės taip nesielgia“, – stebėjosi kavinės „Brasserie After 5PM“ direktorė Diana Dainienė ir labai gailėjo L.Cicėno dėl to, ką jam teko patirti.
D.Dainienės bendrovė „Labai“ nuomojosi patalpas iš bendrovės „Alitus“ nuo 2013 metų.
Šiais metais „Alitus“ nutraukė su kavinės savininkais patalpų nuomos sutartį, nes jie nesumokėjo vieno mėnesio nuomos.
D.Dainienė neprieštaravo, nes sumokėti už nuomą negalėjo. Tačiau kitą dieną, kai ji atvyko pasiimti daiktų, bendrovės „Alitus“ vadovai paspaudė pavojaus mygtuką „nepageidaujami asmenys patalpose“ ir iškvietė policiją.
Ji pabrėžė, jog atvykę policijos pareigūnai patys paaiškino savininkams, kad jie privalo grąžinti paveikslus dailininkui.
Tuo metu, kai L.Cicėnas buvo užpultas, jie puikiai žinojo, kad negali pasisavinti meno kūrinių.
„Elgėsi kaip antstoliai“, – stebėjosi D.Dainienė.
Ji nesupranta, kam „Alitui“ reikėjo žaisti karą.
Pagerbė džiazo legendą
„Jei kas nors norės pasižiūrėti mano paveikslus, turės gerai užmokėti. Man visai dingo noras kam nors juos rodyti.
Noriu išvažiuoti kuo toliau nuo šios klampios purvynės, į kurią mane įkišo. Ten, kur žmonės gerbia ir myli meną“, – šią savaitę nelabai rišliai kalbėjo L.Cicėnas, rengdamas ieškinį teismui.
Prieš Kalėdas dailininkas nutarė surengti parodą „Requiem Louis“ ir taip išreikšti savo pagarbą legendiniam džiazo muzikantui Louisui Armstrongui.
Jis nusižiūrėjo kavinę, esančią priešais Nacionalinę filharmoniją, ir ten pakabino 12 įvairaus dydžio ant drobės tapytų paveikslų. Su kavinės „Brasserie After 5PM“ savininke D.Dainiene buvo sudarytas tik žodinis susitarimas.
Prieš savaitę D.Dainienė paprašė L.Cicėno skubiai pasiimti paveikslus, nes baigėsi patalpų nuomos sutartis.
Atvykęs 10 valandą ryto prie kavinės L.Cicėnas pamatė daug policijos pareigūnų ir apsiverkusią D.Dainienę.
Policininkai paprašė L.Cicėno parodyti dokumentus, užsirašė jo duomenis ir leido išsivežti paveikslus. Tačiau į automobilio bagažinę didelės drobės netilpo. Dailininkas pažadėjo grįžti po kelių valandų su didesniu automobiliu.
Iš pykčio spyrė į duris
Kai po kelių valandų dailininkas grįžo su pagalbininku, jam niekas neatidarė durų.
„Nesupratau, kas vyksta. Iš pykčio spyriau į duris. Buvau emociškai sukrėstas. Paskambinau patalpų savininkei R.Godelaitienei ir pareikalavau grąžinti mano turtą“, – pasakojo dailininkas.
Jis pasakojo patyręs šoką dėl tokio nežmoniško elgesio: paveiksluose – dalis jo gyvenimo, o kažkas gali lyg niekur nieko tai pasisavinti?
Kaišiojo dujų balionėlį
Kitą dieną L.Cicėnas vėl nuėjo į kavinę prie Filharmonijos.
Prieš tai jis užsuko į Dailininkų sąjungą ir paprašė teisinės pagalbos, bet jos nesulaukė.
Kai patalpų savininkai vėl neįleido dailininko, jis mėgino brautis į vidų jėga ir sulaukė stipraus smūgio į kairį skruostikaulį, buvo parblokštas ant žemės. Apsaugininkas visą laiką kaišiojo grėsmingai atrodantį dujų balionėlį dailininkui prie akių.
„Gulėjau ant kiliminės dangos su uždėtais antrankiais ir kartojau: „Aš dailininkas, atėjau pasiimti savo paveikslų.“
Dailininkas džiaugėsi, kad tą rytą prietaisai patvirtino jo blaivumą. Jei būtų nors kiek ragavęs alkoholio, jo situacija, ko gero, dabar būtų kitokia.
Kūrėjas niekuo dėtas
Aivaras Žilinskas
Advokatas
„Dabar svarbiausia atgauti neteisėtai užvaldytą turtą – paveikslus.
Bet šioje istorijoje daug kas keista. Nuomininkų ir savininkų konfliktas taip nesprendžiamas. O L.Cicėnas – net ne nuomininkas: jis tik eksponavo parodą tose patalpose.
Menininkas nekaltas dėl to, kad kavinė turėjo problemų su patalpų savininku.
Tačiau jis buvo užpultas, akivaizdžiai naudota fizinė prievarta, pažeistos jo žmogaus teisės.“
Savivaldybei pateikė 6 mln. eurų ieškinį
* L.Cicėnas yra padavęs į teismą Vilniaus savivaldybę. Jis reikalauja 6 milijonų eurų. Tiek jis įvertino žalą, kurią esą patyrė iš savivaldybės darbuotojų.
* Dailininko teigimu, prasidėjus Nepriklausomybei buvo panaikinta jo eilė butui gauti – jis buvo sąrašo priekyje.
* Studijuodamas Dailės akademijoje jis pradėjo vaikščioti po Užupį ieškodamas, kur prisiglausti. Buvo 1990 metai, viskas keitėsi. Vieni įstatymai dar galiojo, kiti – ne.
* Radęs apleistą namą jis nuėjo pas valdininkus ir gavo leidimą ten įsikurti. Tačiau aplink šį namelį buvo žemės sklypas, kuris galėjo kam nors patikti.
* L.Cicėno nuomone, dėl to jo namą dabar kažkas bandė padegti, traiškė jo paveikslus. Kai jis kreipėsi pagalbos į savivaldybę, sulaukė tik daugybės baudų.
