Naujienų agentūros ELTA užsakymu sausio 23-31 dienomis rinkos
ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausos
duomenimis, naujus, 2015-uosius, metus gyventojai pasitiko
pastoviomis nuotaikomis. Kaip ir anksčiau, šių metų sausį Lietuvos
gyventojai palankiausiai vertino Prezidentą Valdą Adamkų – jį
palankiai vertino 70 proc. respondentų. Antroje vietoje pagal
populiarumą – antrąją kadenciją šalį valdanti Prezidentė Dalia
Grybauskaitė, kurią palankiai vertina 67 proc. rinkėjų. Tiek V.
Adamkaus, tiek D. Grybauskaitės palankus vertinamas per mėnesį
nežymiai padidėjo: V. Adamkaus – 2 proc., D. Grybauskaitės – 3
proc. Trečioje pozicijoje – Premjeras, Lietuvos socialdemokratų
partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius. Jį palankiai
vertina 59 proc. apklaustųjų. A. Butkevičiaus vertinimas per mėnesį
smuko 1 proc.
Daugiau nei pusė – 52 proc. – rinkėjų, arba lygiai tiek pat
kaip ir prieš mėnesį, palankiai vertino europarlamentarę
socialdemokratę Viliją Blinkevičiūtę.
Dar 8 visuomenės veikėjus šalies gyventojai įvertino labiau
palankiai nei nepalankiai, tai – SEB banko prezidento patarėjas
Gitanas Nausėda, apie galimybę siekti Seimo narės mandato
kalbėjusi, tačiau reikiamo ją remiančių rinkėjų parašų skaičiaus
nesurinkusi ekonomistė Aušra Maldeikienė, Liberalų sąjūdžio
pirmininkas, Seimo narys Eligijus Masiulis, europarlamentaras,
antradienį partijos Tvarka ir teisingumas gretas palikęs Valentinas
Mazuronis, parlamentaras, kandidatas į Vilniaus merus Naglis
Puteikis, užsienio reikalų ministras socialdemokratas Linas Antanas
Linkevičius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis
Ramūnas Karbauskis ir Europos Parlamento (EP) narys liberalas
Antanas Guoga.
Tradiciškai nepalankiausiai Lietuvos gyventojai įvertino šiuos
5 politikus – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininką, EP
narį Valdemarą Tomaševskį (74 proc. įvertino nepalankiai), Seimo
opozicijos lyderį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų
partijos pirmininką Andrių Kubilių (71 proc.), Aukščiausiosios
Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininką, TS-LKD garbės pirmininką
Vytautą Landsbergį (67 proc.). 65 proc. nepalankiai vertino Darbo
partijos įkūrėją, idėjinį lyderį, europarlamentarą Viktorą
Uspaskichą. Vilniaus merą Artūrą Zuoką nepalankiai vertino 62 proc.
respondentų. Politikų, kuriems gyventojai jaučia antipatijas,
rokiruotė nekinta jau seniai.
Lyginant su praėjusių metų gruodžio mėnesio apklausa, 3
procentiniais punktais padaugėjo palankiai vertinančių Prezidentę
D. Grybauskaitę, užsienio reikalų ministrą L. A. Linkevičių,
opozicijos lyderį A. Kubilių bei ekonomistą G. Nausėdą.
Tačiau per paskutinį mėnesį daugiausiai (8 procentiniais
punktais) sumažėjo palankiai vertinančių eurokomisarą V. P.
Andriukaitį, o nepalankiai vertinančių šį politiką po paskutinio
tyrimo padaugėjo net 11 procentinių punktų – nuo 36 iki 47 proc.
Kitų politikų vertinimas per šį laikotarpį pakito nežymiai ar liko
toks pats.
Dar praėjusį mėnesį už sveikatą ir maisto saugą atsakingas
eurokomisaras V. P. Andriukaitis buvo tarp visuomenės veikėjų,
kuriuos šalies gyventojai įvertino labiau palankiai nei
nepalankiai. Deja, per mėnesį, kaip rodo naujausia apklausa,
situacija pasikeitė. Politiko reitingų smukimui įtakos greičiausiai
turėjo istorija, kai su Rusijos veterinarijos tarnyba apie tariamą
galimybę nutraukti embargą tam tikriems maisto produktams, ir tai
būtų taikoma visoms bendrijos šalims, susirašinėjo Europos
Komisijos (EK) Sveikatos ir maisto saugos direktoratas, kuriam
vadovauja V. P. Andriukaitis, mano Vilniaus universiteto (VU)
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI)
direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Vienas galimų atsakymų galėtų būti vieša diskusija dėl Europos
Komisijos pozicijos santykiuose su Rusija ir dėl prekybinių
klausimų, susijusių su tuo, ar atskiros ES valstybės narės gali
savarankiškai spręsti šiuos klausimus, ar turi būti vieninga ES
pozicija. Ir kadangi viešai ponas V. P. Andriukaitis buvo gana
aštriai kritikuotas ir jį kritikavo Prezidentė D. Grybauskaitė,
kurios reitingai yra santykinai labai aukšti, tai gali būti, kad
jos kritika paveikė ir kai kurių Lietuvos žmonių nuomonę dėl pono
V. P. Andriukaičio“, – Eltai sakė politologas.
Prezidentė D. Grybauskaitė buvo pareiškusi, kad galimai
sudarydamas galimybę Rusijai rinktis, kuriai iš ES šalių panaikinti
maisto produktų embargą, eurokomisaras V. P. Andriukaitis skaldo ES
vienybę ir atstovauja Maskvos interesams.
Pasak šalies vadovės, kad V. P. Andriukaitis ir jo vadovaujamas
direktoratas suteikė sąlygas dvišalėms deryboms su Rusija, yra
faktas. Tai esą gali įrodyti direktorato viešai prieinami laiškai
bei kiti susitarimai. Juos žinojo ir turėjo tiek Seimo Pirmininkė
Loreta Graužinienė, tiek Prezidentė D. Grybauskaitė. L. Graužinienė
netgi pareiškė, kad V. P. Andriukaitis turėtų paviešinti ES
nepasitenkinimą sukėlusį dokumentą.
Pats V. P. Andriukaitis teigė, kad jo vadovaujamo Sveikatos ir
maisto saugos direktorato susirašinėjimuose su kolegomis Maskvoje
buvo kalbama apie galimybę nutraukti tam tikrų maisto produktų
grupių embargą visoms ES valstybėms.
Pasak politologo R. Vilpišausko, šioje situacijoje iki galo
viešai aiškiai nebuvo išdėstyta tai, kas vyko, kokia iš tiesų buvo
EK pozicija.
„Girdėjome skirtingus aiškinimus, skirtingas interpretacijas ir
turbūt tos ginče dalyvavusios pusės liko prie savo nuomonės, tačiau
aš atkreipčiau dėmesį į tai, kad dirbdamas dabartinėje pozicijoje
ponas V.P. Andriukaitis atstovauja visai ES, ir dėl to tokio
pobūdžio reitingai bent formaliai jam neturėtų atrodyti svarbūs.
Visgi reitingai visų pirma svarbūs tiems, kas aktyviai veikia
nacionalinėje politikoje, o jis tik neseniai pradėjo savo, kaip
komisaro, veiklą ir EK, remiantis ES sutartimi, turi būti ir veikti
nepriklausomai nuo valstybių narių“, – kalbėjo politikos ekspertas.
R.Vilpišauskas neprognozavo, ar tai momentinis, ar ilgalaikis
V. P. Andriukaičio reitingų smukimas – viskas esą priklausys nuo jo
matomumo ir girdimumo Lietuvoje, Lietuvos gyventojams aktualių
klausimų komentavimo. Anot pašnekovo, prekybiniai, ekonominiai
santykiai su Rusija yra tarp tokių klausimų, tad šiuo metu yra
viena atidžiai sekamų temų. Tačiau, kaip pažymėjo VU TSPMI
direktorius, gali būti, jei V. P. Andriukaitis nebus labai
pastebimas, ši istorija užsimirš ir apskritai tiek teigiamai, tiek
ir neigiamai vertinančių šį politiką gali būti nedaug, žmonės
pamirš apie šią situaciją.
Politologas taip pat nesiėmė vertinti nuo lapkričio pabaigos
Briuselyje dirbančio Lietuvos deleguoto eurokomisaro darbo.
Vertinimas, pasak jo, pirmiausia priklauso nuo to, kas yra EK
darbotvarkėje, kokios pagrindinės ES aktualijos. Šiuo metu labiau
matomi tie eurokomisarai, kurie kuruoja ir dirba su euro zonos
reikalais, Graikijos padėtimi, jos naujos vyriausybės pozicija dėl
tolesnių reformų.
„O kadangi pono V. P. Andriukaičio portfelis gana specifinis,
tai greičiausiai jis gali būti matomas tik tais atvejais, kai į
darbotvarkę iškyla tokie klausimai kaip kad, sakykime, Ebolos
epidemijos reikalai arba sveikata, vartotojų apsauga, kai kurių
produktų standartai. Bet tai labai dažnai priklauso nuo konkrečių
įvykių ir būtent aktualijos sukuria tas progas būti labiau matomam.
Apskritai, sakyčiau, vis dėlto ta sritis nėra iš tų, kuriose ES
atlieka labai svarbų vaidmenį, ir ji svarbi visų pirma tiek, kiek
tai susiję su prekyba tarp valstybių narių ar žmonių judėjimu. Tad,
jeigu su tuo susijusios problemos bus sprendžiamos, tada gali būti
ir jis pats labiau matomas“, – manė R. Vilpišauskas.
Be to, menki V. P. Andriukaičio reitingai, pasak politikos
apžvalgininko, neturėtų daryti įtakos jo atstovaujamos LSDP
reitingams – 2015 metų sausio mėnesio pabaigoje rinkimuose į Seimą
už LSDP ketino balsuoti ketvirtadalis (24 proc.) šalies gyventojų,
socdemai stabiliai laikosi populiariausių partijų sąrašo viršuje.
„Abejočiau (kad gali turėti įtakos. -ELTA), kadangi bent kol
kas neatrodo, kad kai kurių atskirų jos narių kontraversiški
pasisakymai arba kontraversiškas jų vertinimas daro didesnę įtaką
partijos ar tuo labiau Premjero reitingams. Visgi atrodo, kad
respondentai tarpusavyje nesieja šių dalykų“, – pažymėjo R.
Vilpišauskas.
Buvęs Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų narys,
buvęs sveikatos apsaugos ministras 63-ejų V. P. Andriukaitis ES
sveikatos ir maisto saugumo komisaru oficialiai įvardytas pernai
rugsėjo 10 d. Daugeliui šis LSDP sprendimas buvo netikėtas.
Eurokomisarą skiria EK vadovas, pasikonsultavęs su šalies, iš
kurios atvyksta komisaras, vyriausybe.
Naujos kadencijos EK savo darbą pradėjo lapkritį.
Iki tol Lietuvai EK atstovavo 2009-ųjų liepą paskirtas Algirdas
Šemeta, atsakingas už mokesčius, muitų politiką, auditą bei kovą su
sukčiavimu. Iki jo Lietuvos deleguoto eurokomisaro pareigas ėjo
dabartinė Prezidentė D. Grybauskaitė.
