Vyriausybė staiga pakeitė beveik prieš du dešimtmečius priimtą nutarimą ir pakoregavo Paluknio aerodromui priskirto žemės sklypo plotą.
Dokumentuose aerodromo sklypas aptirpo nuo 148,5 iki 120 hektarų. Kodėl? Tokio klausimo ministrų kabineto nariams nekilo, o ir atsakyti į jį greičiausiai nebūtų kam.
Mat lyg tyčia nutarimo projektą rengusios Susisiekimo ministerijos vadovą Rimantą Sinkevičių Vyriausybės posėdyje, kuris vyko praėjusių metų spalį, pavadavo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, o premjerą Algirdą Butkevičių – finansų ministras Rimantas Šadžius.
Nepaisant to, atsakymą vis dar rūpi išgirsti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui Gyčiui Normantui. Viešąjį interesą gynęs pareigūnas liko it musę kandęs – kol jo tirta byla gulėjo teisėjų stalčiuose, biurokratai labai savotiškai atkūrė teisingumą.
Draudimai – ne visiems
Nors su nuosavybės atkūrimu susijusios bylos dažnai būna itin painios, apie G.Normanto išsiaiškintą žemės užgrobimo atvejį Trakų rajone to negalėtum pasakyti.
Prokurorai nesunkiai nustatė, kad žemėtvarkininkai neturėjo teisės parceliuoti Paluknio aerodromui priklausančios žemės, nes tai draudžia įstatymas.
Neabejojama, kad tai turėjo būti žinoma ir Trakų žemėtvarkininkams, kurie iš aerodromui priskirto sklypo gabalą atriekė Palmirai Degutienei. 2008 metais žemėtvarkininkų sprendimą palaimino tuometis Vilniaus apskrities viršininkas socialdemokratas Alfonsas Macaitis.
P.Degutienei tekęs 2,6 hektaro dydžio sklypas buvo vienintelis, atsidūręs aerodromo teritorijoje – niekam kitam nuosavybė šioje teritorijoje nebuvo atkuriama.
Be to, nuosavybės teisės šiai moteriai buvo atkurtos ne natūra, o neatlygintinai suteikiant lygiavertį sklypą.
Paprastai kalbant, žemė Paluknio aerodrome jai buvo suteikta vietoj kažkada turėtos žemės Kauno apskrityje.
Buvo lankstomasi politikui?
Kodėl Trakų žemėtvarkininkai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos vadovybė vertėsi per galvą dėl P.Degutienės ir kam pastarajai trūks plyš reikėjo žemės lėktuvų kilimo tako pašonėje?
Greičiausiai šios kaimynystės troško ne pensininkė, bet įtakingas jos sūnus Arūnas Degutis.
Nuosavą lėktuvą turintis Kovo 11-osios Akto signataras tuo metu, kai iš vienos apskrities į kitą buvo perkeliama jo motinai priklausanti nuosavybė, buvo Europos Parlamento narys.
Beje, triukai su aerodromo žeme buvo pradėti, kai prie Vilniaus apskrities administracijos vairo dar stovėjo su „darbiečių“ vėliava europarlamentaru tapusio A.Degučio partijos bendražygis Gintaras Gibas.
Spėjama, kad buvęs europarlamentaras galėjo turėti planų Paluknio aerodromo teritorijoje susiręsti lėktuvų angarą ar jiems remontuoti skirtas dirbtuves.
Siekė panaikinti sutartis
Bet prokurorai, iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavę informacijos apie galimus pažeidimus, šiuos užmojus ėmė griauti.
Vilniaus apygardos prokuratūra praėjusių metų pavasarį kreipėsi į teismą, kad būtų panaikinti ne tik ankstesni apskrities viršininko sprendimai, bet ir vėliau atliktos galimai neteisėtos procedūros.
Prokurorai siekė, kad negaliojančia būtų pripažinta žemės dovanojimo sutartis, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai išskaidyti sklypą į tris mažesnius gabalus.
Sužinoję, kad savininkas minėtus sklypus jau perleido kitiems asmenims, prokurorai papildomai teismo paprašė panaikinti ir šias sutartis.
Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino ir prokurorų prašymą taikyti apribojimus naujiems savininkams – jiems uždrausta žemės sklypus perleisti kitiems asmenims.
Bylą „išsprendė“ Vyriausybė
Bet kai iki galimo restitucijos taikymo, regis, liko vienas žingsnis, viešąjį interesą gynusius prokurorus lyg perkūnas iš giedro dangaus pasiekė žinia iš Vyriausybės – ji lengva ranka atsisakė valstybei priklausiusios žemės.
Praėjusį spalį priimtu nutarimu pakeitusi Paluknio aerodromui priskirtos teritorijos ribas Vyriausybė, nelaukdama teismo sprendimo, savotiškai „išsprendė“ situaciją – už naujai patvirtintų jo ribų atsidūrę neteisėtai suformuoti ir privatizuoti sklypai tapo nebe jos rūpesčiu.
O kitaip sakant, žemė prarado ankstesnį savo statusą, kuris ją saugo nuo privatizavimo.
Prokuroras skėsčioja rankomis
– Kaip reagavote į tokį Vyriausybės žingsnį? Ar po jo dar įmanoma pasiekti teisingumą? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo tyrimą atlikusio Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro G.Normanto.
– Aišku, kad pikta. Pikta jau buvo ir iki Vyriausybės nutarimo pakeitimo.
Dėl to ir kreipiausi į teismą.
Bet kol nebuvo Vyriausybės nutarimo, buvo galima siekti, kad neteisėtai privačiose rankose atsidūrusi žemė būtų grąžinta valstybei.
Dabar, kai žemės statusas jau pakeistas, lyg ir išnyksta viešasis interesas. Dėl to žemės grąžinimas valstybei jau vargu ar įmanomas.
Juk pati valstybė nutarė, kad jai nereikia tokio aerodromo ploto, koks Vyriausybės nutarimu buvo priskirtas prieš kelis dešimtmečius.
Kita vertus, visi tie su žeme susiję administraciniai sprendimai, kuriais buvo suformuotas ir grąžintas sklypas privatiems asmenims, teisėti netapo.
– Kas paruošė tą Vyriausybės nutarimo projektą? Ar jo rengėjai domėjosi, kad dėl galimai neteisėtai iš valstybės pasisavintų sklypų savo žodį dar turėtų tarti teismas?
– Manau, rengdama nutarimo projektą Susisiekimo ministerija privalėjo iš Nacionalinės žemės tvarkymo tarnybos gauti informaciją apie minėtą sklypą ir teismo procesą.
Bet, man atrodo, valdininkai į situaciją pažvelgė formaliai – jie turbūt tiesiog į projektą įrašė naujausius kadastro duomenis, kurie po žemėtvarkininkų sprendimų, aišku, yra pasikeitę.
– Ką dabar ketinate daryti? Ar bus bandoma aiškintis teisingumo vykdymui koją pakišusio Vyriausybės nutarimo projekto atsiradimo aplinkybes?
– Kaip iš tiesų viskas vyko, kol kas nežinau, nes informacija apie Vyriausybės sprendimą mane pasiekė visai neseniai.
Matyt, kreipsiuosi į nutarimo pakeitimus rengusias institucijas, kad jos paaiškintų motyvus. Taip pat mes informuosime atitinkamas tarnybas apie tai, kas įvyko.
Bet nei prokurorai, nei teismas Vyriausybės nutarimo jau nepakeis. Tai gali padaryti nebent pati Vyriausybė.
Žinoma, nutarimo projektą rengę tarnautojai dabar gali apsimesti, kad iš esmės nieko neįvyko – esą Vyriausybės nutarimu patvirtintos naujos Paluknio aerodromo teritorijos ribos kadastro žemėlapiuose jau egzistuoja nuo kokių 2010 metų.
Turbūt bus aiškinama, kad buvo būtina patikslinti Vyriausybės nutarimą atsižvelgiant į dabartinius kadastro duomenis, kurie yra pasikeitę.
Taip, galima apsimesti kvailiais ir nieko aplinkui nematyti, bet juk akivaizdu, kad, palyginti su 1998 metais patvirtintu aerodromo plotu, iš jam priskirtos teritorijos buvo atgnybtas gabalas žemės. Tai matyti ir nespecialistui.
Mano supratimu, nutarimo projektą rengusiems asmenims irgi turėjo kilti klausimas, kur ta žemė dingo. Bet kažkodėl nekilo.
Regis, niekam neužkliuvo net tai, kad dėl tos žemės buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, apie kurį atitinkamoms institucijoms tikrai buvo žinoma.
Bent jau Nacionalinei žemės tvarkymo tarnybai, kuri yra atsakovė byloje.
– Ar vis dėlto galima tikėtis, kad kas nors atsakys už tokius sprendimus?
– Informacija apie galimai neteisėtus žemėtvarkininkų sprendimus prokurorus pasiekė tik prieš metus. O žemės sklypas, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, buvo suformuotas beveik prieš dešimt metų.
Todėl terminai, kai galima pareikalauti atsakomybės iš konkrečių asmenų, jau seniai praėję.
Ginasi nieko nežinoję
Prokuroro svarstymai, kad Vyriausybės nutarimo projektą rengę valdininkai greičiausiai nuduos siekę tik patikslinti popieriuose nesutampančius sklypo dydžius ir nieko daugiau, pasitvirtino šimtu procentų.
Antai Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos skyriaus vedėjas Vilius Veitas „Lietuvos rytui“ pareiškė, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo Paluknio aerodromui buvo priskirtas neprivatizuojamos žemės sklypas, esą nebuvo tikslinamas nuo pat jo priėmimo – 1998 metų.
Taigi esą atsirado poreikis patikslinti tam tikrus pokyčius.
V.Veitas taip pat tikino, kad nutarimo projektas buvo derintas su kompetentingomis institucijomis, taip pat ir Nacionaline žemės tarnyba: „Nė viena institucija pastabų dėl Paluknio aerodromo nepateikė.“
Informacijos apie vykstantį teismo procesą Susisiekimo ministerija neturėjusi, todėl valdininkas nesileido į kalbas, ar tai galėjo turėti įtakos Vyriausybės sprendimui.
Žinoma, V.Veitas išsisuko ir nuo atsakymo į klausimą, ar ministerija bandė apsaugoti Paluknio aerodromą nuo išparceliavimo.
Nustebo, kad valstybė neapgynė savo interesų
* Paluknio aerodromui prieš šešerius metus pradėjo vadovauti Dalia Vainienė. Tuo metu dalis aerodromo teritorijos jau buvo privačių asmenų rankose.
* Dabartinė situacija aerodromo vadovę stebina. Jai nesuprantama, kad valstybė neapgynė savo interesų.
* „Žinoma, ir netekęs to žemės sklypo aerodromas gali veikti toliau. Aerodromas didelis, bet vis dėlto labai keista, kad taip atsitiko. Atrodo, kad ne viskas buvo padaryta teisėtai. Jei būčiau vadovavusi aerodromui tuo metu, nebūčiau su tuo sutikusi“, – kalbėjo D.Vainienė.
