Nuolat apie nepriteklius bambantys valdininkai pagaliau ėmė aiškintis, kaip gali vos 10 procentų darbingumą turinti šiaulietė triūsti visu etatu globos įstaigoje, talkinti parlamentarui ir dar lenkti nugarą Šiaulių miesto taryboje.
Aukščiausio rango specialistų armijai anksčiau nekilo nė menkiausio įtarimo, kad Lietuvoje išmokas gauna net 211 tūkstančių neįgaliųjų, kuriems iš „Sodros“ biudžeto pernai atriekta 460 milijonų eurų.
Kad valstybėje yra palaida bala, jau parodė dosniai į kairę ir į dešinę dalytos socialinės išmokos. Ėmus griežčiau kontroliuoti paaiškėjo, kad net ketvirtis pašalpininkų tą paramą gavo be pagrindo.
Aišku, tvarkos būtų daugiau, jei valstybės institucijos neslėptų viena nuo kitos sukauptų duomenų.
Bet Lietuvoje pasiektas toks lygis, kad net kriminalistams būtina rašyti užklausas.
Tad nestebina „Regitros“ specialistai – jie nežinojo, kad automobiliu tarsi sveikut sveikutėlė važinėja 90 proc. regos netekusi moteris. Aišku, to neįtarė ir jos vairuojamą automobilį sustabdę pareigūnai.
Tokių problemų nebūtų, jei negalią ligoniui nustatę medikai, tarkime, duomenų bazėje pažymėtų varnelę ties grafa „vairuoti negali“.
Bet Lietuvoje galima dangstytis asmens duomenis ir privatumą ginančiais teisės aktais: suprask, mano liga – mano turtas. Tokia pozicija iš tiesų būtų priimtina ir gerbtina, jei toks „turtas“ kiekvieną mėnesį nekainuotų mokesčių mokėtojams.
O gal tokios paslapčių užkardos kurpiamos specialiai? Nebūtų jų, išgaruotų drąsa ir machinacijų nevengiantiems gydytojams, ir jų pacientams. Bet išnykus drąsuolių luomui tikriausiai nebegalėtume prieš pasaulį pūstis, kad Lietuva – drąsi valstybė!
