Prezidentė D.Grybauskaitė davė ministrui pylos ir pareiškė, kad tarnybų problemos lėmė, jog migracijos politika prasilenkia su valstybės interesais ir net kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Tačiau „Lietuvos rytas“ atskleidė, kad skandalingai leidimus gyventi gavę rusų nusikaltėliai – tik per mūsų šalį į ES plūstančio migrantų srauto ledkalnio viršūnė.
Migracijos netvarkos iliustracija – Vilniaus čigonų taboro kaimynystėje stūksantis apšepęs bendrabutis. Jame esantis vos 16 kvadratinių metrų kambarėlis net be spynos duryse paverstas didžiausiu verslo centru.
Čia įregistruota per 300 individualių įmonių. Aišku, jos priklauso užsieniečiams, kurie taip gavo leidimus pas mus gyventi, o kartu ir bilietus laisvai keliauti į turtingesnes ES šalis.
Tariamo verslo centrų asocialių asmenų landynėse, lūšnose be stogų ar garažuose Lietuvoje – ne vienas. Vien Vilniuje jų yra keletas. Ten įregistruota gerokai per tūkstantį bendrovių.
Šie adresai nėra jokia paslaptis migracijos tarnybų darbuotojams. Jie nė neabejoja, kad landynėse registruojamos įmonės yra fiktyvios, bet aiškina, kad dėl tokios netvarkos reikia kaltinti ne juos, o įstatymus.
Iš tiesų Lietuvoje iki pastarojo laiko buvo visiškai paprasta įkurti individualią įmonę, o tapus jos savininku gauti leidimą gyventi mūsų šalyje – jau vieni juokai. Pakanka sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir metų pabaigoje pateikti net ir fiktyvias veiklos ataskaitas.
Uždarąsias akcines bendroves (UAB) įsteigti kiek sudėtingiau. Migracijos tarnybos turi daugiau galimybių jas tikrinti, bet tai irgi gana patogi landa legalizuotis Lietuvoje. A.Jevlojevas ir dar trys rusų įteisinti vagys naudojosi būtent specialiai jiems įkurta UAB.
Vis dėlto klausimų kyla ne tik įstatymų leidėjams, bet ir migracijos tarnybų pareigūnams. Kodėl jie, registruodami 301-ąją individualią įmonę tame pačiame bendrabučio kambarėlyje ir vėliau jos savininkui išduodami leidimą gyventi Lietuvoje, taikstosi su tokiu aiškiu akių dūmimu?
Bet valdininkai tik skėsčioja rankomis. Registruojant įmones įstatymai nebūna pažeisti, nes neapibrėžta, kas yra fiktyvus verslas, o sukontroliuoti, kad bendrovės nevykdo jokios veiklos, neva tiesiog nespėjama.
Negana to, migracijos tarnybų pareigūnai skundžiasi, kad nėra nustatyta tvarka, kaip turi būti tikrinamos užsieniečių įmonės, neaišku, kokius dokumentus jie turi pateikti įrodinėdami, jog užsiima Lietuvoje verslu.
Šitokia netvarka – pati patogiausia terpė imti kyšius. Kam nori, tam valdininkai ir duoda leidimą gyventi Lietuvoje. Gal todėl Migracijos departamentas ir nepasirūpino, kad teisinės spragos būtų seniai užkamšytos?
Dar 2012-ųjų lapkritį septyniems Migracijos departamento pareigūnams, tarp jų keturiems skyrių vedėjams, buvo pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba, išsiaiškinta, kad galimai veikė organizuota nusikalstama grupė, išdavinėjusi leidimus gyventi Lietuvoje.
Ir kas iš to? Ar gali būti geresnė Rytų posakio „šuo loja, o karavanas eina“ iliustracija, kai įteisintam rusų vagiui A.Jevlojevui išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje net po S.Skvernelio dievagojimosi, kad taip tikrai nenutiks?
Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. S.Skvernelis žada, kad ateityje prašantysis leidimo gyventi Lietuvoje turės pateikti ir pažymą apie teistumą užsienyje. Tokio pobūdžio vidaus reikalų ministro įsakymas jau parengtas.
Siūloma numatyti ir daugiau reikalavimų leidimo gyventi prašantiems užsieniečiams – jie privalėtų nurodyti pastarųjų 10 metų gyvenamąją vietą, turėtą kitų valstybių pilietybę, gautas vizas ir duomenis, jei pilietybė ar viza buvo panaikinta arba atsisakyta ją suteikti.
Užsienietis netgi privalėtų pranešti, ar turėjo ryšių su kitų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybomis, nors sunku įsivaizduoti šnipą, kuris apie tokią savo veiklą informuotų mūsų institucijas.
Tad ar griežtesni reikalavimai prašantiems leidimo gyventi Lietuvoje užsieniečiams netaps tik formalia anketa, o dėl jos duomenų tikrumo niekas nesuks sau galvos?
Juk jau pernai lapkričio 1 dieną įsigaliojo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kurios numato gerokai griežtesnę leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarką.
Dabar turėtų būti daug sunkiau imituoti verslą mūsų šalyje, nes leidimo gyventi prašančio užsieniečio įmonė turi ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdyti veiklą, joje privaloma įsteigti bent 3 darbo vietas. Užsieniečio investuotų lėšų ar turto vertė turėtų siekti 14 tūkst. eurų arba jam priklausytų ne mažiau kaip trečdalis bendrovės akcijų.
Kodėl vis vien pareigūnai aiškina, kad niekas nedavė konkrečių nurodymų, ką jie privalo daryti užkirsdami kelią neteisėtos migracijos srautams?
Galima priimti ir visai neblogą įstatymą, bet jis virs tik tuščia deklaracija, jei nebus teisinio mechanizmo, kaip jį vykdyti ir dar kontroliuoti vykdytojus.
