Taip švenčiamas valstybės 97-asis gimtadienis ir minima 1949 metų Lietuvos partizanų vadų pasirašyta Vasario 16-osios deklaracija, kurioje kovotojai už laisvę paskelbė, jog okupuotoje šalyje suvereni Lietuvos valdžia priklauso tautai, o Lietuvos santvarka yra demokratinė respublika.
Maždaug 2 tūkst. žmonių kolona truputį prieš 15 valandą pajudėjo nuo Ramybės parko iki Rotušės aikštės, kurioje surengė mitingą.
Eitynių dalyviai skandavo tautinius šūkius, nešė lietuviškas trispalves ir kitą tautinę simboliką. Buvo matyti ir Latvijos bei Ukrainos vėliavos, žmonės dainavo patriotines dainas. Paleistas trijų spalvų – geltonos, žalios ir raudonos – dūminis užtaisas.
Eitynes lydėjo gausios policijos pajėgos, tačiau renginys vyko taikiai. Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) buvo gavusi savivaldybės leidimą joms rengti.
Anot Kauno apskrities policijos komisariato atstovo spaudai Kęstučio Kasciukevičiaus, tvarką sergėjo pareigūnai iš įvairių padalinių – viešosios policijos, teritorinių komisariatų.
LTJS pirmininkas Julius Panka portalui lrytas.lt tvirtino, jog vienas svarbiausių eitynių akcentų – parama prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai. Būrys žmonių skandavo „Slava Ukraine!“ („Šlovė Ukrainai!“) bei “Laisvė! Tėvynė! Nacionalizmas!“.
Renginyje dalyvavęs istorinės rekonstrukcijos klubo „LDK varčiai“ narys Erikas Vasiljevas vilkėjo karišką Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikus primenančią uniformą. „Į eitynes su bendraminčiais atėjau, reaguodamas į tarptautinę padėtį, jausdamas vis stiprėjančią Rusijos grėsmę Lietuvai, – pasakojo E.Vasiljevas. – Tačiau mes neatėjome palaikyti tautininkų. Mes ėjome švęsti Vasario 16-osios“.
Radikalūs patriotai ne kartą buvo kritikuojami dėl savo aštrių pareiškimų prieš Vakarus – iš jų lūpų kritika Rusijos atžvilgiu per žiniasklaidą sklisdavo ne taip dažnai.
„Iš Rusijos sklindanti grėsmė yra konkreti, aiški ir kruvina. 2008 metais mes vieni pirmųjų išreiškėme paramą Gruzijai, nukentėjusiai nuo Rusijos agresijos. Dabar palaikome ryšius su Ukrainos kovotojais“, – teigė J.Panka.
Eitynės stebėjęs S.Wiesenthalio centro atstovas Efraimas Zuroffas kritikavo eitynių dalyvių šūkį „Lietuva – lietuviams“, taip pat piktinosi, jog tautininkai per eiseną pagerbė buvusį 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovą Juozą Ambrazevičių-Brazaitį. Į tai J.Panka atsakė, jog šis asmuo – reabilituotas JAV teisininkų.
„O posakis „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai“ šiandien yra kaip niekada aktualus. Jis pabrėžia kiekvieno lietuvio įsipareigojimą savo tėvynei“, – teigė J.Panka.
Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras apie J.Ambrazevičių-Brazaitį skelbia kitokius duomenis nei E.Zuroffas ir antradienį eitynes stebėjęs kitas žydų veikėjas iš užsienio Dovydas Kacas.
1974 metais JAV spauda, remdamasi sovietų saugumo pateikta kaltinamąja medžiaga, paskelbė įtariamųjų karo nusikaltėlių sąrašą, kuriame buvo ir J.Ambrazevičiaus-Brazaičio pavardė.
Išsamų tyrimą atlikęs JAV Kongreso Teismų departamento Imigracijos, pilietybės ir tarptautinės teisės pakomitetis oficialiai pranešė, jog kaltinimai J.Ambrazevičiui-Brazaičiui yra nepagrįsti, jo veikla nebuvo pronaciška.
Žlugus laikinajai vyriausybei, J.Ambrazevičius-Brazaitis aktyviai dalyvavo antinacistinio pogrindžio veikloje.
Pasibaigus eitynėms, Rotušės aikštejė jų dalyviai išsirikiavo, gyva grandine simbolizuodami Gedimino stulpus, sugiedojo Lietuvos himną, paskleidė dūminį užtaisą su Lietuvos vėliavos spalvomis.
